Šiuo metu religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje. Konservatorė teikia pataisą, kad šis terminas būtų pailgintas iki 75 metų.
V.Aleknaitė Abramikienė sako siūlanti terminą pakeisti, kad jis „labiau derėtų su konstitucinėje doktrinoje atskleistu reikalavimu bažnyčioms ir religinėms organizacijoms, siekiančioms gauti oficialų valstybės pripažinimą, turėti atramą visuomenėje“.
Ji remiasi Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame išaiškinta Konstitucijoje įtvirtinta valstybinio pripažinimo netradicinei religijai sąlyga – „turėti atramą visuomenėje“. Pasak KT, tai reiškia, kad atrama visuomenėje būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis.
Įstatymas numato, kad netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Dėl valstybės pripažinimo sprendžia Seimas, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.
Valstybė iš netradicinių yra pripažinusi dvi religines bendruomenes kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį: Lietuvos evangelikus baptistus ir Septintosios dienos adventistus. Pripažinimo šiuo metu taip pat siekia Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (sekmininkai) ir Naujoji apaštalų bažnyčia.
