1. MITAS. Bet kokie duomenys gali būti laikomi įrodymu teisme.
FAKTAS. Įrodymai teismo procese atsiranda tik tada, kai teismas byloje surinktus, jam pateiktus duomenis patikrina, įvertina ir pripažįsta įrodymais (iki šio momento tai tik duomenys).
Bendrąja prasme įrodymai yra bet kokie duomenys apie faktus, tikrus įvykius, kuriais remdamosi ikiteisminio tyrimo institucijos (policija, prokuratūra) ir teismas gali padaryti išvadas dėl to, buvo ar ne padaryta nusikalstama veika, ar asmuo kaltas dėl jos padarymo, ir nustatyti kitas bylai reikšmingas aplinkybes.
Paprastai žmonės įrodymų šaltiniais laiko liudytojus, nuotraukas, vaizdo įrašus, kitus dokumentus, ekspertizės aktus, daiktinius įrodymus ir pan. Įstatyme nėra pateikta išsamaus įrodymų šaltinių sąrašo – jais gali būti pripažinti bet kokie duomenys, tačiau jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
Byloje tiesos negalima įrodinėti bet kaip ir bet kokia kaina surinktais įrodymais – jie turi būti gauti teisėtai, įstatymo nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nebus pripažinti, jei jie gauti pažeidžiant konkretaus asmens teisę į privatumą, t. y. neteisėtai renkant informaciją apie privatų asmens gyvenimą.
Taip pat duomenis turi būti galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais veiksmais, kitaip tokie duomenys nepripažįstami įrodymais. Pavyzdžiui, nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, kaip ir kiti duomenys, yra tiriami ir tikrinami apklausiant juos pateikusius asmenis, kitus liudytojus, taip pat lyginant jų turinį su duomenimis, gautais iš skirtingų šaltinių. Jeigu nenustatoma prieštaravimų, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašo turinį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, jie gali būti pripažinti įrodymais.
Duomenys turi būti susiję su bylos aplinkybėmis – žiūrima, ar jie patvirtina nusikalstamos veikos laiką, vietą, būdą ir pan.
2. MITAS. Kiekvienas asmuo gali būti liudytojas.
FAKTAS. BPK numato aplinkybes, dėl kurių asmenys negali būti apklausti kaip liudytojai. Tai asmenys, kurie dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų. Kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Teisėjas negali būti apklausiamas dėl pasitarimų kambario paslapties; gynėjas, kitų proceso dalyvių atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo ar atstovo pareigas; dvasininkai dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį, žurnalistas dėl to, kas sudaro informacijos šaltinio paslaptį. Įtariamojo arba kaltinamojo šeimos nariai bei artimieji giminaičiai taip pat gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus.
3. MITAS. Savo parodymus liudytojas teismui gali pateikti raštu.
FAKTAS. Teismo posėdyje liudytojas parodymus duoda žodžiu, nėra leidžiama šiuos parodymus surašyti jam pačiam, nes galioja tiesioginio įrodymų ištyrimo taisyklė, o procesas vyksta pagal žodinio proceso taisykles. Teismas liudytoją turi apklausti teisėjo akivaizdoje, jį matydamas, įsitikinęs asmens tapatybe.
4. MITAS. Daiktiniai, rašytiniai įrodymai yra svaresni už liudininkų ar kitų šalių paaiškinimus (žodinius įrodymus).
FAKTAS. Jokie įrodymai byloje iš anksto negali būti svaresni vieni už kitus, todėl rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai turi vienodą reikšmę. Nagrinėjant bylą vertinamas kiekvieno įrodymo patikimumas. Atlikus tokį vertinimą, gali būti padaryta išvada, kad, pavyzdžiui, konkretaus liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, liudytojas susijęs su proceso dalyviu ar yra kitokių priežasčių, dėl ko jis suinteresuotas neatskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių, todėl tokio liudytojo parodymai gali būti pripažinti nepatikimais ir negali būti pripažinti įrodymais.
Tiek oficialūs (valstybinių institucijų išduoti dokumentai, juridinių asmenų dokumentai), tiek neoficialūs dokumentai (vadinamieji asmeniniai dokumentai) yra vienodai reikšmingi, tačiau tikrinant ir vertinant šiuos dokumentus yra nustatomos skirtingos aplinkybės. Vertinant oficialius dokumentus, daugiau dėmesio skiriama formaliems kriterijams, pavyzdžiui, ar dokumentas turi visus rekvizitus, ar parengtas ir pasirašytas kompetentingo asmens, ar tai dokumento kopija, ar originalas ir t. t. Asmeninio dokumento, pavyzdžiui, grasinamojo pobūdžio raštelio, smurtą patyrusio vaiko dienoraščio, nustatomas autorius. Anoniminis dokumentas negali būti pripažintas įrodymu, kadangi jo neįmanoma patikrinti BPK numatytais veiksmais.
5. MITAS. Kuo daugiau įrodymų, tuo didesnė galimybė laimėti bylą.
FAKTAS. Įrodymų turi būti tiek, kad jų pakaktų padaryti pagrįstoms išvadoms dėl to, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne, ar asmuo kaltas dėl jos padarymo, ar ne, ir nustatyti kitoms bylai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms. Jeigu remiantis byloje ištirtais įrodymais galima padaryti pagrįstas ir patikimas išvadas, tai nėra tikslinga ir ekonomiška surinkti visus įmanomus įrodymus. Pavyzdžiui, byloje neretai klausiama, kiek liudytojų pakviesta – 5, 7, 9? Gali užtekti ir vieno, jeigu nekyla abejonių dėl to, kad liudytojas matė visas įvykio aplinkybes, kad jo parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai – apžiūrų metu gauti įrodymai, kitų proceso dalyvių aprodymai, specialisto išvados ir pan.
6. MITAS. Įrodymai nesensta.
FAKTAS. Ar gali įrodymas pasenti, priklauso nuo jo rūšies. Dažniausiai pasenti gali daiktai, pripažinti kaip įrodymai. Pavyzdžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, gali būti greitai gendantys. Tokiu atveju jie turi būti kuo greičiau reikiamai ištirti, esant galimybei paimami jų pavyzdžiai, o patys daiktai grąžinami savininkui, o jeigu negali būti grąžinami, tuojau parduodami (perduodami) įstatyme nustatyta tvarka.
Dar svarbesnė problema yra ne ta, kad įrodymai gali pasenti, o ta, kad įvykio pėdsakai tiek materialioje tikrovėje, tiek žmogaus sąmonėje (liudytojo stebėtas, girdėtas ar kitaip suvoktas įvykis) laikui bėgant išnyksta, todėl labai svarbu juos laiku surasti ir tinkamai užfiksuoti. Pavyzdžiui, kvapo pavyzdys, kraujas tyrimui ar mėginys specialisto tyrimui lytinių nusikaltimų bylose turi būti paimti per tam tikrą laiką, nes praėjus ilgesniam laikui pėdsakai išnyksta. Eismo įvykio vietoje transporto priemonių padėtis, šukės ir jų išsidėstymas kelio elementų atžvilgiu, eismo sąlygos, kelio būklė taip pat turi būti užfiksuota nedelsiant apžiūrint įvykio vietą, nes meteorologinės sąlygos, pravažiuojantis transportas gali sunaikinti pėdsakus, pakeisti šukių padėtį, o atkurti šias aplinkybes ir pakartoti veiksmą yra neįmanoma. Liudytojai taip pat turi būti apklausiami kaip įmanoma greičiau, kadangi laikui bėgant įvykio aplinkybės pasimiršta, ypač kai įvykio liudytojai yra mažamečiai asmenys ar senyvo amžiaus žmonės.
7. MITAS. Visus dalykus reikia įrodinėti.
FAKTAS. Civilinio proceso kodeksas, taip pat Administracinių bylų teisenos įstatymas numato tam tikras aplinkybes ir faktus, kurių nereikia įrodinėti. Tokie faktai yra nustatomi įstatyme, pavyzdžiui, tėvystės prezumpcija – vaiko, gimusio santuokoje, tėvu laikomas vaiko motinos sutuoktinis. Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, yra teismo pripažintos visiems žinomomis, pavyzdžiui, istorinės datos, oficialių švenčių datos – Naujieji metai, šv. Kalėdos, Valstybės diena.
Baudžiamajame procese ir baudžiamojoje teisėje galioja kitokie principai, todėl ne visos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti civiliniame procese ar administracinėje teisenoje, bus neįrodinėjami ir turės teisinės reikšmės ir baudžiamajame procese.
8. MITAS. Galima įrodyti tai, ko nebuvo.
FAKTAS. Logika reikalauja, kad turi būti įrodinėjama tik tai, kas buvo, o ne tai, ko nebuvo. Pavyzdžiui, alibi reiškia, kad nusikaltimo padarymo metu konkretus asmuo buvo kitoje vietoje, nei buvo padarytas nusikaltimas. Žmonės dažnai sako: „Pakviesiu liudytoją, kuris negirdėjo, kad taip buvo pasakyta, padaryta.“ Tačiau tai nieko neįrodo, todėl visuomet įrodinėjamas kažkoks esamas faktas, dėl kurio yra neįmanomas kitas faktas.
Pavyzdžiui, galima įrodinėti, kad konkretus asmuo turi regos trūkumų ir tamsiu paros metu praktiškai nemato, taigi nakties metu pro langą negali gerai matyti įvykio kieme.
