Jo teigimu, Lietuva norėtų, jog tiek iš trečiųjų šalių, tiek iš Europos Sąjungos į Lietuvą perkeliami pabėgėliai turėtų aukštąjį arba profesinį išsilavinimą ir atvyktų šeimomis. Jis taip pat atskleidė, kad pirmųjų pabėgėlių šiemet galime ir nesulaukti, nors anksčiau planuota, kad jie turėtų atvykti jau šių metų pabaigoje.
„Italai ir graikai dar nėra pateikę mums sąrašų, todėl, ko gero, perkėlimas, aš manau, ar šiais metais vyks, ar kitų metų pradžioje, bet tai priklauso ne nuo mūsų“, – žurnalistams Vyriausybėje pirmadienį viceministras.
Jo teigimu, Italijai ir Graikijai sunkiai sekasi suregistruoti atvykstančius pabėgėlius ir dar organizuoti jų perkėlimą.
„Šiandien mes pakalbėjome tik apie vieną kriterijų – tai yra mums reikia perkelti 70 žmonių iš trečiųjų šalių, kurios yra apie Siriją, apie karo regioną. Tai mes pasirinkome Turkiją ir mes pasirinkome irakiečius“, – teigė E.Jankevičius.
Šiuos prioritetus Lietuva artimiausiomis dienomis pateiks Europos Komisijai.
„Šiame posėdyje apie tai kalbos nėjo, bet mes esame pateikę savo preferencijas kalbant apie perkėlimus ir Europos Sąjungos, ne iš trečiųjų šalių (...), iš Italijos ir Graikijos – sirai, šeimos, aukštasis išsilavinimas, profesinis išsilavinimas, bet kokia Europos Sąjungos kalba, rusų kalba“, – žurnalistams sakė jis.
Vyriausybė posėdyje pirmadienį skyrė 300 tūkst. eurų Europos Tarybos (ET) vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondui, Sirijos „Madad“ patikos fondui bei patikos fondui Afrikai.
Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime dėl nepanaudotų asignavimų perskirstymo, minėta suma skiriama įnašui į ET vystymo banko Migrantų ir pabėgėlių fondą ir Lietuvai solidariai prisidėti prie migracijos problemų sprendimo per vadinamuosius patikos fondus.
Sirijos „Madad“ patikos fondas buvo įsteigtas 2014 metų gruodį, o specialus pagalbos fondas Afrikai oficialiai turėtų būti įsteigtas lapkritį.
Migrantams padedantiems fondams skirtos lėšos, kurios liko nepanaudotos su bankrutavusiu banku „Snoras“ susijusiuose procesuose.
Viceministras E.Jankevičius aiškino, jog Lietuva pasiruošusi priimti tiek krikščionis, tiek musulmonus.
„Galėtų būti pageidavimas toks (pirmenybę teikti krikščionims) kalbant apie religiją, nes jie galėtų lengviau integruotis Lietuvoje, bet mes imsime tiek krikščionis, tiek musulmonus“, – teigė jis.
Viceministras atmetė kritiką, kad įvardindama kriterijus Lietuva diskriminuoja dalį pabėgėlių.
„Kiekviena šalis gali pasakyti ir išreikšti savo preferencijas, tai nėra garantuotai, paskui ta šalis, iš kurios perkeliami žmonės, tikrai siūlys įvairiausių žmonių, bet mūsų preferencijos yra tokios ir jeigu mes padedame, tai mes turime turėti galimybę padiktuoti savo norus ir pageidavimus. Čia tikrai jokios diskriminacijos mes neįžvelgiame, nes mes norime, kad tas perkėlimas vyktų sklandžiai, mūsų visuomenė yra susirūpinusi, ir mes norime, kad tai būtų sėkmingos integracijos istorijos“, – aiškino jis.
Pagal Europos Sąjungos (ES) planą Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius.
