Pirmąkart Lietuvoje tokia strategija patvirtinta 2002 metais, pastarąjį kartą ji atnaujinta 2012 metais.
„Nacionalinio saugumo strategija atnaujinama, nes pasikeitė saugumo aplinka, iškilo nauji iššūkiai Lietuvos saugumui“, – BNS sakė A.Butkevičius. Ministro pirmininko komentarą perdavė jo atstovė spaudai Evelina Butkutė – Lazdauskienė.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigia, kad per pastaruosius trejus metus saugumo aplinkoje įvyko „nemažai pasikeitimų“.
„Atsirado nauji iššūkiai – hibridiniai karai, kibernetiniai, informaciniai iššūkiai, pasikeitusi geopolitinė situacija“, – BNS teigė ministras.
Jo teigimu, per šį laikmetį taip pat pasikeitė tarpinstitucinis nacionalinio ir viešojo saugumo institucijų bendradarbiavimas, buvo sukurtos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos, suteiktos galios valstybės prezidentui priimti sprendimą panaudoti karinę jėgą taikos metu.
J.Olekas nurodė, kad pasikeitė ir Lietuvos bendradarbiavimas su partneriais iš NATO – šalyje nuolat rotuojami amerikiečių kariai, kitos valstybės taip pat prisideda rotacinėmis pajėgomis, ginkluote.
„Tiesiog mes kai kuriais praktiniais žingsniais jau aplenkėme galiojančią Nacionalinio saugumo strategiją ir mums atrodo, kad ją būtina taisyti“, – sakė ministras.
Jis pabrėžė, kad grėsmės Lietuvoje išaugo: „Jeigu pasižiūrėtume, kokią saugumo aplinką mes turėjome po 2008 metų Rusijos agresijos Gruzijoje, tai ta agresija tęsiasi Ukrainoje“.
„Tačiau mes, kaip Aljanso nariai, vertiname grėsmes ne tik mūsų regione, bet ir Pietuose“, – pridūrė J.Olekas.
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko, naujoje Nacionalinio saugumo strategijoje turi būti išdėstytas kitoks požiūris į Rusiją.
Nuo 2012 metų galiojančioje strategijoje skelbiama, kad Lietuva sieks stiprinti tarpusavio pasitikėjimą saugumo srityse ir skatins bendradarbiavimą ekonomikos, transporto, branduolinės energetikos saugos ir kitose srityse su Rusija.
Joje teigiama, kad Lietuva rems NATO bendradarbiavimą su Rusija abipusiškumo, pasitikėjimo ir įsipareigojimų įgyvendinimo principų pagrindu.
„Matyti, kad šitą punktą tikrai reikia peržiūrėti ir aiškiau apibrėžti mūsų santykius su Rusija, aiškiau apibrėžti mūsų požiūrį į Krymo okupaciją, karą Rytų Ukrainoje, – BNS sakė A.Paulauskas. – Mes turime labai griežtai pasakyti, kad šiuo metu yra agresyvus jų elgesys.“
Politikas taip pat teigė, kad į Nacionalinio saugumo strategiją turėtų būti įrašyti šauktiniai.
„Tai būtų labai gera vieta įtvirtinti privalomąją karo tarnybą“, – nurodė jis.
A.Paulausko teigimu, strategijoje būtina svarbų vaidmenį suteikti kylančioms „informacinėms, kibernetinėms, hibridinėms grėsmėms“.
Taip pat joje būtina paminėti Europą krečiančią migracijos krizę, kuri „kelia rimtą pavojų“, sakė Darbo partijos narys.
„Yra ne tik teroristinių išpuolių pavojus, bet ir tai, jog mažų šalių visą gyvenimą išmuša užplūdę migrantai“, – tvirtino politikas.
Kuriamai darbo grupei turėtų būti pavesta pateikti Vyriausybei naują Nacionalinio saugumo strategiją iki 2016 metų balandžio.
Darbo grupę turėtų sudaryti Vyriausybės, įvairių ministerijų, teisėsaugos, žvalgybos institucijų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetų atstovai.
