Dėl progresinių neikime iš proto

Šurmulį sukėlęs Seimo nario Algirdo Syso pateiktas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo projektas vis dar neduoda ramiai gyventi kai kuriems žinomiems publicistams bei kitokiems gyvenimo komentatoriams, nors tiesą sakant, atsirado jau ir pritariančių šiai reformai. Pažvelkime į šį teisės dokumentą be nervų ir išankstinio pykčio.

Daugiau nuotraukų (1)

Anatolijus Lapinskas

Oct 28, 2015, 10:14 AM, atnaujinta Oct 7, 2017, 8:59 AM

Įstatymo tikslas, anot jo aiškinamojo rašto yra paprastas: įvesti progresinę gyventojų pajamų mokesčių sistemą, tokiu būdu išplėsti mokesčio bazę, betgi nedidinant mokesčio tarifo mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Tai leistų sumažinti socialinius skirtumus, padidinti įplaukas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.

Dauguma išsivysčiusių šalių naudoja būtent progresinę fizinių asmenų pajamų apmokestinimo sistemą. Štai https://www.worldwide-tax.com naujausi duomenys, parodantys asmeninio pajamų mokesčio ribas, kitaip tariant, progresinių mokesčių skalę: Austrija 17-45%, Kinija 3-45%, Danija 38-65%, Vokietija 14-45%, Izraelis 10-50%, Japonija 5-50%, Nyderlandai 5.85%-52%, Slovėnija 16-50%, Švedija 0-57%, JK – 0-45%, JAV – 0-39,6% ir net Vietnamas 5-35%.

Deja, tarp šių šalių nėra buvusių Rytų bloko šalių, tarp jų ir Lietuvos, čia yra „plokščias“ mokestis: Rusija 13%, Bulgarija 10%, Baltarusija 12%, Estija – 20%, Latvija – 23%, Čekija – 22%, Vengrija – 16%, LIETUVA – 15%.

Kaip matome, į ką lygiuotis šalių sąrašas yra pakankamai solidus, nors, tiesą sakant, dar užtenka ir šalių, gyvenančių be progresinių mokesčių. Kitas įstatymo tikslas: „išplėsti mokesčio bazę, nedidinant mokesčio tarifo mažesnes pajamas gaunantiems asmenims“ įstatymo projekte atsispindi visai konkrečiai.

1. Pajamų mokesčio tarifas metinių pajamų daliai, neviršijančiai 14000 eurų, lieka 15 proc. Tokiu būdu, žmogui, uždirbančiam ne daugiau 1166 eurų, pajamų mokestis nesikeistų – 175 eurai. Priminsiu, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudaro 714 eurus, o gaunantys iki 1200 eurų sudaro 90 proc. visų dirbančiųjų.

2. Metinių pajamų dalis, viršijanti 14000 eurų, bet neviršijanti 36000 eurų, t.y. mėnesio uždarbio atkarpa 1166 iki 3000 eurų bus apmokestinama 25 proc. tarifu. Pavyzdžiui, žmogus gaunantis solidų 2000 eurų atlyginimą, šiuo metu sumoka 300 eurų pajamų mokestį, o pagal naująjį įstatymą jis pakiltų iki 383 eurų. Taigi, papildomai reikėtų atskaičiuoti 83 eurus. 3. Metinių pajamų daliai, viršijančiai 36000 eurų, taikomas 40 proc. mokesčio tarifas. T.y., uždirbančiam virš 3000 eurų per mėnesį, ši uždarbio dalis būtų apmokestinta 40 proc. tarifu ir gaunantis, pvz., 4000 eurų algą, vietoje dabartinių 600 eurų pajamų mokesčio, turėtų sumokėti 1033 eurus. Toks būtų keturių šimtų eurų skirtumas žmonėms, gaunantiems tikrai milžiniškas algas, betgi jiems dar liktų ne vienas tūkstantis eurų...

Kita vertus, naujajame socialiniame modelyje minimos Sodros įmokų lubos, t.y., apribojimai socialinio draudimo įmokoms. Kalbama, kad ateityje nuo siūlomų dešimt VDU tokios lubos gali nusileisti iki penkių vidutinių atlyginimų. Tokiu būdu didžiųjų atlyginimų gavėjai nelabai nukentės nuo progresinių mokesčių įvedimo, o jei lubos ir progresiniai bus įvesti vienu metu, gal ir išloš, žinant, kad Sodros įmoka dvigubai didesnė nei pajamų mokestis. Žinoma, kitas klausimas, ar tikrai tuos mūsų turtinguosius reikia gelbėti nuo tos menkos „progresinės bėdos“, palyginus ją su jų atlyginimų kosmosu.

Daugelyje civilizuotų šalių daugiau uždirbantys ir įdeda į bendrą valstybės katilą daugiau. Tuo stebėtis ar liūdėti nėra ko. Būtent tokiu būdu galima būtų siekti gerovės visiems mūsų piliečiams, nes plyšys tarp pačių turtingiausių ir vargingiausiai gyvenančių piliečių Lietuvoje vis didėja.

Tie mažiausias pajamas turintys žmonės sudaro didžiausią mūsų emigrantų masę. Negi tai nėra ir netinkamo pajamų perskirstymo išdava? Juk padidinus mokesčius turtingiesiems, galima būtų juos sumažinti neturtingiesiems (pakelti neapmokestinamą minimumą), tuo pačiu padidinti jų pajamas. Jau ne vieną dešimtmetį aiškinama, kad dėl Lietuvos emigracijos reikia kažką daryti, bet kai kažkas pasiūloma, tuoj šokama prieš.

Kaip Seimas sutiko pateiktą progresinių mokesčių įstatyminę idėją? Visiškai ramiai. Iš 42 Seimo narių dalyvavusių posėdyje, už – 33 ir tik vienas prieš. Tačiau visu frontu pasipylė žinomų šalies publicistų ir net ekonomistų frontinė ataka. Kokių perlų čia išvydome!

Į mūšį vedė pats Rimvydas Valatka. Drąsiai manipuliuodamas savo sumąstytais skaičiais jis aiškino, kad „kiekvienas lietuvis, kurio uždarbis nors centu viršija 888 eurus, yra liaudies priešas, todėl toks apdedamas buožišku 25 proc. GPM tarifu. Tie liaudies priešai, kurie oficialiai gauna kiek daugiau nei 2000 eurų, o jie yra ne kas kita kaip socialdemokratų priešų vadeivos, bus apdėti 40 proc. duokle“.

A.Sysą jis priskyrė prie kontrabandininkų ir violetinių, o jo pateiktą progresinių mokesčių projektą jis pavadino liaudies priešų direktyva, dar minėjo iš kažkur atsiradusių imperialistinių jėgų ir vietinių samdinių iš buržuazinių partijų užmačias, kurias esą būtina rauti su šaknimis... Kitaip nepavadinsi: kažkoks žinomo publicisto pamišimas, proto aptemimas. Pagaliau apoteozė: „progresiniai mokesčiai yra bausmė buožės mentalitetą net per sovietinį pragarą išsaugojusiam lietuviui“.

Efektinga žurnalistė Ramunė Sotvarė pamėgino neatsilikti nuo buvusio kolegos. Anot jos, „tūkstantis eurų yra minimumas, leidžiantis išgyventi neduoneliaujant. Du ar trys tūkstančiai leidžia kiek atsikvėpti, svajoti apie savus namus ar normalias atostogas.

Tai yra grupė, kuriai reikia pasakyti ačiū už tai, kad yra Lietuvoje, o ne ten, kur protas perkamas daug brangiau“. Įdomu, ar ponia Ramunė žino, kas yra ta Lietuva, koks joje vidutinis atlyginimas, jei svaidosi tais tūkstančiais?

„Pradėk riboti jų galimybes čia ir jau rytoj inžinierius, daktaras, geras vadybininkas atsidurs Švedijoje, Jungtinėj Karalystėje ar Vokietijoje. Neberasi net elektriko ar doro santechniko“. Deja, jeigu tie geri vadybininkai atsidurs minėtuose kraštuose, tai tokią kelionę jie ko gero pavadins „nuo vilko ant meškos“, nes ten progresiniai mokesčiai žinomi jau labai seniai. Bet į paniką niekas nepuola.

Ačiū Dievui, išgirdome ir proto balsą. Kęstutis Girnius priminė jam iš vaikystės žinomą elementarią pilietiškumo nuostatą, kad „piliečiai gali ir privalo prisidėti prie valstybės išlaikymo pagal savo išgales. Labiau pasiturintieji turi proporcingai daugiau mokėti, nes jie turi iš ko mokėti“. Beveik kaip kadais pasakė Amerikos prezidentas: „Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti“. Šie žodžiai visiškai atitinka ir progresinių mokesčių idėją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.