Moteris taip pat paprašė perduoti užuojautą nužudytosios šeimai.
„Man jų nepaprastai gaila. Pati turiu vaiką ir vargu, ar galiu įsivaizduoti, kaip jie turėtų dabar jaustis“, – sakė moteris.
Švedų dienraščio „Expressen“ žurnalistai pas I.Bilevičienę atvyko į Visaginą. Moteris taip pat vienuolikai dienų buvo sulaikyta, nes įtarta, kad ji ir svainis galėjo prisidėti prie nusikaltimo, dėl kurio kaltinamas jos sutuoktinis, įvykdymo.
Nuo to laiko, kai buvo paleista ir jai buvo panaikinti visi galimi kaltinimai, praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.
Tačiau šį trečiadienį, prasidėjus N.Bilevičiaus teismui, siaubingi prisiminimai vėl atgijo.
Tiki savo vyru
„Expressen“ žurnalistui Fredrikui Lennanderiui Irina pasirodė maloni ir drovi moteris.
„Tai jausminga moteris, kuri norėtų sugrįžti į normalų gyvenimą“, – rašė žurnalistas.
Kelis kartus interviu metu, kalbėdama apie savo laiką, praleistą areštinėje ir dienas, kuomet jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, nesulaikė ašarų.
Ji nenorėjo kalbėti apie jos vyrui pateiktus kaltinimus ar įtarimus dėl žmogžudystės.
„Tenoriu pasakyti, kad myliu savo vyrą ir tikiu juo“, – ištarė Irina.
„Ką pasakytumėte dabar jį sutikusi?“ – paklausė švedų žurnalistas.
Į tai Irina atsakė: „Patarčiau kovoti ir likti tvirtu. Pasakyčiau, kad prisimenu visas puikias drauge praleistas dienas. Niekas tarp mudviejų su vyru nepasikeitė. Aš jo nebijau“.
Paleista iš areštinės ir grįžusi į Lietuvą Irina galėjo pradėti susirašinėti su savo vyru.
„Mes vienas kitam rašome, tačiau tai ilgai užtrunka. Laiškas, kurį išsiunčiau mūsų vestuvių metinių proga, 28 dieną, jį pasiekė tik kito mėnesio 17 dieną. Taigi tai nėra lengva“, – guodėsi moteris.
„Pirminio tyrimo metu skaičiau ne vieną interviu su Irina, – rašo žurnalistas. – Prisipažinsiu, maniau, kad po sulaikymo Irina labiau abejos savo vyro nekaltumu“.
Šiandien Irina tvirtina, kad tada ji jautė tyrėjų jai daromą psichologinį spaudimą ir dabar labiau pasitiki savimi.
„Nė sekundės nesudvejojau“, – tikino Irina.
Sulaukė grasinimų
Moteris prisipažino neketinanti vykti į teismą. Ji pasinaudos galimybe neliudyti prieš savo vyrą, nes yra jam artima giminė.
Po milžiniško švedų ir lietuvių žiniasklaidos susidomėjimo byla, Irina jaučiasi labai blogai. Ji pasakojo net sulaukusi grasinimų.
„Sulaukiau grasinimų iš švedų per „Facebook“. Nuo to laiko ištryniau savo „Facebook“ paskyrą“, – prisipažino Irina.
Labiausiai Irina linkusi kalbėti apie tas 11 dienų, praleistų areštinėje. Ji teigė, kad su ja policijos ir areštinės pareigūnai elgėsi labai šiurkščiai.
Interviu metu Irina ištarė žodį „rasizmas“, teigdama, kad ji buvo kaip įmanoma labiau menkinama.
„Praradau pasitikėjimą Švedija ir Švedijos teisine sistema. Grįžusi namo į Lietuvą jaučiausi taip prastai, kad negalėjau atsigauti tris savaites. Tai buvo siaubingas košmaras“, – tvirtino moteris.
Pasak Irinos, pirmosiomis dienomis betoninėmis areštinės grindimis ji buvo priversta vaikščioti basa.
„Kai pas mane atėjo advokatas, jis labai nustebo, kad esu basa“, – graudindamasi sakė Irina.
Kartu ji norėjo viešai padėkoti ją palaikiusiems ir jai padėjusiems žmonėms, ypač vyrui iš Mariestado areštinės, kurį pavadino „savo psichologu“.
„Nesakysiu jo vardo, bet jis žinos, ką turiu galvoje, jei skaitys šį interviu“, – teigė Irina.
