Vyriausioji rinkimų komisija savo ruožtu turės parengti naują rinkimų žemėlapį. Tačiau, kaip tvirtino komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas, neįmanoma perbraižyti apygardų taip, kad visoms partijoms įtiktų.
Po Konstitucinio teismo nutarimo dar šiemet ketinama perbraižyti dabartines vienmandačių apygardų ribas, todėl kitų metų Seimo rinkimus jau pasitiktume su naujomis ribomis.
Visos partijos pritarė, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą dėl rinkėjų skaičiaus apygardose būtų pagal VRK siūlymą keičiamos apygardų ribos.
Nauji pakeitimai yra aktualesni partijoms, o ne rinkėjams. Rinkėjams keisis biuletenis, bet balsavimo patalpos liks tos pačios. Gali būti nepatenkinti kai kurių Vilniaus pakraščių rinkėjai, kurie pateks į miesto teritoriją. Tačiau prieš kiekvienus rinkimus keičiasi kandidatų sąrašas, todėl toks pasikeitimas rinkėjams nebus labai svarbus.
„Grįžtame į frakcijas ir padiskutuojame dėl 2020 metų rinkimų sistemos pakeitimų ir, jei bus rastas konsensusas, tai mes tada kalbėsime arba apie Seime rezoliucijos priėmimą, arba apie politinių partijų susitarimo pasirašymą.
Šiems rinkimams nėra tikslinga priimti prognozuojamo žemėlapio, nes jis tikrai yra nupaišytas su didele prognoze į priekį. Šiems metams būtų galima pataisyti darant ženkliai mažiau pakeitimų ir mažiau išardant apygardų“, – po pasitarimo pažymėjo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Politologas: „Liberalai neturi ko prarasti“
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologo Mažvydo Jastramskio, liberalai yra vieninteliai, kurie neturi daug ko prarasti ir gali mąstyti, kad Vilniuje atsiradus daugiau apygardų gali būti ir daugiau galimybių laimėti daugiau vienmandačių. Tuo tarpu socialdemokratai ir konservatoriai galbūt yra labiau suinteresuoti status quo ir galėtų daugiau pralošti iš naujos situacijos.
Skeptiška pozicija tų partijų, kurios turi nemažai žmonių išrinktų vienmandatėse. Visų pirma konservatoriai ir socialdemokratai, kurie gali galvoti, kad dėl kažkokių pakeitimų, jie gali kažką prarasti. Paprastai rinkimai vienmandatėse apygardose yra palankiausi mūsų dviem didžiosioms partijoms – konservatoriams ir socialdemokratams. Tikriausiai dėl apygardų sumažėjimo Kaune konservatoriai atsargiai žiūri į šią reformą.
„Kadangi yra status quo, tai tos partijos iš racionalių savo perspektyvų tikriausiai nenorėtų judinti tos situacijos, kuri jiems yra palanki, dėl to, kad ateina daugiau nežinomybės“, – komentavo politologas.
Politologas svarsto, kad partijų viduje nėra didelių pajėgumų, kad jos galėtų prognozuoti – ar laimės ar ne. Antras dalykas, partijos žino, kad pas mus partinė sistema žmonių požiūryje nėra nusistovėjusi. Vienmandatėse yra stiprus personalizuotas balsavimas. Pasikeitus riboms, tai gali keistis.
„Kai kuriems politikams reikės dirbti naujose apylinkėse, prie kurių nėra pripratę. Tokie dalykai gali gąsdinti. Vienas tikrai aišku – rinkimų rezultatai būtų mažiau prognozuojami“, – kalbėjo politologas.
M.Jastramskis teigė, kad apygardų ribų perbraižymas yra šiek tiek pavėluotas. Apygardų ribos, ypatingai tų, kurios turi daugiausiai gyventojų ir mažiausiai, labai skiriasi. Vienuose apygardose mažiau žmonių deleguoja vieną parlamento narį, o kituose daugiau. Kaip Konstitucinis teismas išaiškino yra ta balso galia ir ji yra ne vienoda.
„Perbraižius ribas, mes priartėsime prie demokratinės praktikos, kuri yra rekomenduojama. Mūsų rinkimų sistema taptų tolygi ir neiškraipyta“, – pabrėžė politologas.
Dabartinės ribos prieštarauja Konstitucijai
Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka, leidžianti iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabar dėl didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų apygardose jų balsai tampa nelygiaverčiai. Dabar tas skirtumas gali siekti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus.
KT pirmininkas Dainius Žalimas tvirtino, kad už rinkimų apygardų sudarymą atsakinga VRK visas vienmandates apygardas gali sudaryti taip, jog jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, remiantis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais.
Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu buvo parengti du rinkimų apygardų ribų projektai. Vienas, daugiau kosmetinis, siūlytas artėjantiems Seimo rinkimams 2016 metais, o radikaliai keičiantis apygardų ribas – 2020 metų rinkimams. Juos aptariant Seimo frakcijose parlamentarai negailėjo kritikos.
