Apie naująją sistemą, nekompensuojamus sunkių ligų vaistus bei Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtas išvadas apie rūkytos mėsos pavojų „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
– Šiaulių ligoninės vadovas, kyšininkavimu įtariamas Petras Simanavičius paleistas į laisvę. Kaip galite paaiškinti šį skandalą?
– Jis paleistas už užstatą. Tie kaltinimai dėl viešųjų pirkimų, neteisėtu būdu įsigytų brangių daiktų nėra panaikinti, tyrimas tęsis. Pasirašytas įsakymas, jis nušalinamas lygiai trims mėnesiams. Yra naujai reglamentuota, kad dažnesnė vadovų kaita turi būti. Tačiau prieš porą metų direktorius laimėjo konkursą ir buvo naujai paskirtas į užimamas pareigas, vadinasi, labiau tikusių kandidatų nebuvo.
– Tai dėmė visai sistemai. Nėra garantijų, kad kitose ligoninėse nepaaiškės panašūs atvejai. Ar čia kontrolės stoka?
– Ministerijos stebėtojai vyksta, tikrina, rodos, pažeidimų nėra. Vidaus audito tarnyba griežtai surašo atliktus tikrinimus. Korupcija nustatoma kitais mechanizmais, kurių mes negalime panaudoti.
– Nuo pirmadienio popierinius receptus ims keisti elektroniniai. Asmuo, atėjęs į vaistinę turės parodyti asmens dokumentą, vaistininkas duomenų bazėje matys, kokį vaistą parduoti. O jeigu vaistą perka paciento atstovas?
– Tokia situacija numatyta, tačiau atstovas negali būti bet kas, jis turi būti notariškai patvirtintas. Prieiga prie duomenų bazės yra prieinama per asmens ar jo atstovo internetinę bankininkyste, kitas kelias – elektroninis parašas, kurį reikia pasitvirtinti ir jis galios vaistinėse. Medikai ir vaistininkai taip pat turi būti pasitvirtinę savo elektroninius parašus.
– Pensinio amžiaus asmuo greičiausiai kompiuteriu nesinaudoja. Jis turi kompensuojamų vaistų knygelę, jam viskas aišku. Bus problemų.
– Problemų iš tiesų bus. Europos Sąjungoje tik 8 valstybės turi elektroninį receptą, mes mokėmės iš Estijos, kurioje paleista sistema po savaitės užlūžo, nes pensininkai pensijų gavimo dieną pradėjo pirkti vaistus. Pasimokėme ir iš ten. Praėjus 5 metams, Estijoje 5 proc. pacientų gauna popierinius receptus. Mes taip pat paliekame pereinamąjį laikotarpį. Ne tik pacientai yra pensininkai, yra ir garbaus amžiaus medikų, kurie nesinaudoja kompiuteriu. Jiems irgi bus problemų, nors praeina mokymus, jiems pakankamai sudėtinga.
– 70 proc. gydymo įstaigų prisijungė prie tos sistemos. Kaip tose 30 proc. bus išrašinėjami vaistai?
– 170 didžiųjų gydymo įstaigų prisijungė, mažesnės į pirmąjį etapą nepateko arba nepageidavo. Nuo kitų metų sausio 1 d. prasidės antrasis etapas. Palaipsniui iki 2018-ų metų kovo 1 d. visa Lietuva turi būti pasijungusi. Popieriniai receptai bus išrašomi ten, kur nepageidaus, nesugebės, arba pacientas nenorės. Prievartos taikyti negalim, tai Lietuvai visiškai nauja.
– Kita jautri tema – brangūs nekompensuojami vaistai, dažniausiai nuo vėžio, AIDS ir kitų sunkių ligų. Jūsų manymu, šioje srityje viskas normalu?
– Kai kas paskleidė informaciją, kad aš esu prieš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimą. Nėra taip, kaip norėtųsi, kad būtų. Šiemet pradėjom kompensuoti net 37 naujus vaistus, 9 iš jų skirti onkologinėms ligoms, ŽIV ir AIDS ligų kompensavimo mechanizmas yra kitoks. Kompensuoti visų vaistų mes negalime, biudžetas neleidžia.
– PVM biudžetas mažinti leidžia. Seime svarstomas PVM įstatymo pakeitimas, kurį priėmus nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurių apmokestinamoji vertė didesnė nei 300 eurų, būtų taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas.
– Pirminiais paskaičiavimais – 9 mln. eurų. Tai didelė suma ne valstybės biudžetui, vaistai kompensuojami iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Projektas būtų geras, jeigu būtų parengtas teisingai. Negalime paimti pinigų sumos ir pagal ją sugalvoti. Reikia atsižvelgti į diagnozes, vaistų kainas, į tai, kas šiemet kompensuota.
– 71 proc. vaistų, kuriuos perka patys ligoniai yra nuo vėžio. Statistika baisi.
– Šiuo metu sprendžiamas dar vienas klausimas – ar iš farmacinių bendrovių gauname tam tikras grąžinamąsias vertes. Šiais metais mums sugrįžo 5 mln. eurų, į kompensuojamų vaistų eilutę buvo leista įrašyti tuos pinigus. Jeigu bus pritarta ir ateis dar 5 mln. eurų, kitais metais galėsime dvigubai daugiau vaistų kompensuoti. Prioritetas bus onkologiniams susirgimams.
– Ministre, jūs girdėjote tas istorijas, kurios pastaruoju metu liejasi viena po kitos. Žmonės suserga sunkiomis ligomis, valstybė atsisako padėti, vaistai nekompensuojami, lieka vienintelė išeitis – prašyti visuomenės pagalbos. Nemanote, kad tai ženklas, jog reikia keisti iš esmės?
– Galbūt reikia keisti daug ką, bet ženklas yra tai, kad kai kurie sveikatos politikai leidžia pasakyti tokią nuomonę, kuri patiktų pacientams, bet nežiūri į sistemą, biudžetą ir galimybes. Aš neturiu moralinės teisės sakyti, kad duosim kiekvienam, kuriam reikia, nes žinau, kad neduosim.
– Ministre, labai daug diskusijų sukėlė Pasaulinės sveikatos organizacijos išvados – perdirbta mėsa sukelia vėžį, o raudona mėsa gali būti viena iš onkologines ligas sukeliančių veiksnių. Kaip į tai bus atsižvelgta Lietuvoje?
– Tai rekomendacinio pobūdžio pareikšta nuomonė. Pas mus pakankamai aiškus reglamentavimas, atlikti tyrimai, kas liečia mėsą. Labai aiškiai įvardinta, kad paprasto, kaimiško rūkymo mėsoje yra kancerogeninių medžiagų, o susirgti pavojus yra tik storosios žarnos vėžiu. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra uždrausta visa rūkyta mėsa. Mokyklinio ugdymo įstaigose leidžiama vieną kartą savaitėje, jei tai raudona mėsa – tai jautiena ir ne daugiau nei 80 g. gabaliukas. O šiaip yra labai aiškiai pasakyta – valgykite baltą mėsą.
– Ar nereiktų peržiūrėti vaikų raciono?
– Gera mintis. Taip manyčiau, jei tai būtų mūsų kompetencijoje, tačiau mes šiais metais netekome galių įtakoti ar kontroliuoti. Valgiaraščių sudarymas buvo perduotas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pradėta diskutuoti, kad Sveikatos apsaugos ministerija susigrąžintų funkcijas, kurios dėl neaiškių priežasčių buvo perduotos kitoms institucijoms.
