Moderniosios technologijos turi savo kainą
Politinio neapibrėžtumo ir technologinės kaitos laikais ateities prognozavimas tampa itin dideliu iššūkiu. Ar apskritai prasminga kalbėti apie profesijas, kurios bus reikalingos ateityje, ar tikrai galime spėti, su kokiais iššūkiais susidursime?
„Thermofisher Scientific“ generalinis direktorius ir Baltijos regiono prezidentas Algimantas Barkauskas, kalbėdamas apie ateities profesijas, sakė: „Puikiai žinome situaciją dėl verslo vadybininkų, kai neaišku, kokiame versle jie dirbs. Žmonės kankinasi. Jei nėra specifinių žinių tam tikroje industrijoje, tai reikia tų žinių gauti ir dar investuoti laiko, bet dažnai nutinka ir taip, kad žmonės, turintys daug žinių, nemoka susitaikyti su pokyčiais.“
Pasak pašnekovo, visos mūsų gyvenimą pasiekiančios naujovės turi ir šalutinį efektą, su kuriuo nemokame susidoroti. „Tarkime, elektroninis paštas išplėtė verslo galimybes, bet kartu naujosios technologijos pasiėmė iš mūsų laisvalaikį, o devyniasdešimt procentų gaunamos informacijos mums net nereikia.“
Diplomas praranda formalią reikšmę „Svarbu, kad inžinieriai ne tik įgytų technologinį išsilavinimą, bet ir gebėtų kritiškai mąstyti, komunikuoti, turėti tarpdisciplininį išsilavinimą. Specialistai neturi bijoti pokyčių“, – kalbėjo doc. dr. Jurgita Šiugždinienė, KTU studijų prorektorė.
Anot jos, formalaus diplomo turėjimas praranda reikšmę, darbdaviai jau imasi kitos taktikos samdydami specialistus. „Skirtumai tarp profesijų nyksta, o pačios pareigybės formuluojamos taip abstrakčiai, kad kartais sunku susigaudyti, ką žmogus dirbs. Darbdaviai tikisi iš specialisto ne tik žinių, bet ir įgūdžių“, – kalbėjo J.Šiugždienė ir pabrėžė, kad žmogus šiandien turi įgyti kelių skirtingų sričių žinių ir gebėjimų, tik taip jis ras vietą darbo rinkoje.
Šiai nuomonei pritarė ir Rytis Laurinavičius, „Soundest“ direktorius. Jis papasakojo, kad vienas įmonės programuotojų buvo tris kartus išmestas iš trijų skirtingų universitetų, bet tai jam nesutrukdė tapti puikiu savo srities specialistu, nes tvirtai žinojo, ko nori. „Lietuvai reikalingi ne šiaip, o geriausi specialistai. Yra sričių, kur Lietuva galėtų įsipareigoti apmokėti geriausių studentų studijas užsienyje. Tarkime, įpareigojant juos baigus studijas kurį laiką dirbti Lietuvoje“, – teigė R.Laurinavičius.
Pasaulis pasikeitė: turėti naftos neužtenka
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis, kalbėdamas apie ateities profesijas, sakė: „Reikia pradėti ugdyti ne nuo mokyklos, o nuo šeimos. Šeima yra pirmoji ląstelė. Vaikas kopijuoja tėvus. Didžiausią įtaką žmogaus elgsenai ir supratimui apie pasaulį daro pirmieji treji metai, tik paskui mokykla ar universitetas.“
Šių dienų perversmai parodė, kad pasaulio supratimas keičiasi: „Anksčiau užteko apsižergti vamzdį ir įsukti reikiamoje vietoje čiaupą, o vienintelė kaitinanti galvą problema – kaip išleisti pinigus. Bet pasaulis pasikeitė. Valstybės jau supranta, kad didžioji stiprybė – talentingi žmonės. Švietimas yra valstybės ateities esminė platforma.“
Anot R.Dargio, skaitmeninės technologijos keičia pasaulį ir daug specialybių tampa nereikalingos: „Šiandien technologijos leidžia keleiviniams lėktuvams skraidyti be pilotų, bet dėl žmonių psichologinio saugumo lėktuve sėdi ir pilotai. Nesu iš tų, kurie tiki, kad technologijos pakeis žmogų, bet suprantu, jog robotai gamina robotus, o išmaniosios gamyklos veiks be žmonių.“
R.Dargis pabrėžė, kad mokyklos privalo ugdyti kritinį mąstymą, nes to žmogui reikės visą gyvenimą. „Žinių prasme vaikai gal žino daugiau nei mokytojai, bet ką su tomis žiniomis daryti, žino nedaugelis. Svarbu, kad žmogus gebėtų su turimomis žiniomis priimti sprendimus naujose situacijose. Tam reikia ir kitokių mokytojų, o situacija daugiau nei kritinė.“
Anot jo, šiuolaikinis mokytojas turi ugdyti talentą, bet pusę stojančiųjų į pedagogikos studijas renkasi šokių ir fizinio lavinimo specialybes. „Mes tarsi devalvavome mokytojo profesiją, turime peržiūrėti švietimo sistemą“, – kalbėjo R.Dargis.
Vietoj specifinių – kompleksinės žinios
Filosofė, aukštojo mokslo ekspertė doc. Nerija Putinaitė teigė, kad universitetas turi suteikti tam tikrų žinių. „Studijų laikas yra toks, kad žinių negali semtis keliose specialybėse iš karto. Dažnai užmirštama, kad viena universiteto misijų – ugdyti žmogaus talentą. Tai ne visuomet priklauso nuo dėstymo – jei žmogus pateko ne ten, kur jo vieta, jis jausis blogai. Mūsų universitetuose labai trūksta kritiškumo ugdymo.“
N.Putinaitė akcentavo, kad studijos turi skatinti smalsumą ir kritinį mąstymą: „Viena didžiausių problemų – manymas, kad reikia ugdyti specifines žinias, bet iš tiesų kalbame apie kompleksinių žinių ugdymą.“ Anot jos, tai, kad žmogus išmokomas tam tikrų dalykų, bet nekelia klausimų ir nejaučia profesinio smalsumo, nėra gerai.
