Norint gauti – būtina investuoti
Į gamtos apsuptyje šalia ežero įsikūrusią stovyklą atvažiavo didžiulis būrys – 60 septintų ir aštuntų klasių moksleivių. Jie, be įprastos mokyklos, kiekvieną penktadienį keturias valandas praleidžia Sėkmės ir lyderystės mokykloje.
Vaikams ši stovykla – dar vienas būdas bei galimybė į pasaulį pažiūrėti kitaip arba, kaip sako mokyklos įkūrimo iniciatorė ir mecenatė J.Blažytė, tai proga pasiruošti gyvenimui.
„Šios vaikų sąmoningumo ugdymo stovyklos idėja paremta tuo, kad vaiko, kaip visuomenės nario, sėkmė priklauso ne nuo to, kokios dalykinės žinios bus jam perduodamos mokykloje, bet nuo to, kokia bus jo pasaulėžiūra ir pasaulėjauta. Nuo to, kaip jis jausis šiame pasaulyje, kokią atsakomybę prisiims, kokia bus jo motyvacija. Pati turiu didelę patirtį versle ir žinau, kad geriausią rezultatą darbe pasiekia tie, kurie sugeba mobilizuoti visą savo potencialą į tikslo siekimą, o ne tie, kurie tik gali pasididžiuoti prestižinių universitetų diplomais“, – pasakojo verslininkė ir sakė, kad būtina į vaikų vidinį pasaulį investuoti jau šiandien, kad jie kuo tiksliau galėtų atsakyti į klausimus: „Kas aš esu?“, „Ką aš jaučiu?“, „Ką aš galėčiau padaryti dėl savęs, o ne dėl aplinkinių įvertinimo?“.
Tai, anot J.Blažytės labai svarbu šių dienų vaikams dėl nuolat patiriamo streso.
„Vos ne visa jų motyvacija paremta baime ir kalte. Ką jie šiandien girdi mokyklose ar namuose? „Jei blogai mokysies, būsi šlavėjas“, „Jei neišlaikysi egzamino, padarysi gėdą giminei“ ir visokių kitokių perliukų. Mažai kas žiūri į vaiką tiesiog kaip į žmogų. Vaikai tarnauja kaip atributai mokyklos prestižui ir reitingams pakelti ar pasididžiavimui prieš gimines ar artimuosius. Kai vaikas, būdamas žemo sąmoningumo lygio, prisiima jam primestą atsakomybę už visas giminės bėdas ar švietimo sistemos nesklandumus, ta našta dažnai tampa nepakeliama. Todėl nereikia stebėtis, kad toks dažnas mažųjų palydovas yra stresas, kad vis dažniau vaikai nuo jo slepiasi narkotikuose, pagaliau pasirenka net savižudybes“, – liūdnas šių dienų realijas vardijo J.Blažytė.
Svarbiausia – nemeluoti sau
Pernelyg didelė atsakomybė, spaudimas ir dažnai nepamatuoti tėvų lūkesčiai vaikus užgriūva it didžiulė sniego lavina. Tuo įsitikinęs jau nebe pirmą kartą su „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ auklėtiniais susitinkantis Mindaugas Vidugiris. Prieš metus šis karjeros ir asmeninio tobulėjimo konsultantas su šiais vaikais bendravo mokykloje, dabar jie atvyko į jo surengtą ir koncerno “Vikonda“ finansuotą stovyklą.
Lektorius džiaugėsi, kad yra drąsių ir vaikais tikinčių žmonių, kurie supranta, kad tinkama investicija į vaiką suformuos stiprią ir šiuolaikiniame pasaulyje galinčią išgyventi asmenybę.
„Šiandien, praėjus metams po pirmojo susitikimo su šiais paaugliais aš matau nepalyginamai didelį skirtumą – jie išmoko klausytis, išgirsti, jie pasitiki savimi ir atrado ko nori. Galiausia jie suprato, kad svarbūs jų poreikiai ir lūkesčiai, ne tik jų tėvų ar aplinkos. Neginčijamai didelę žalą vaikui daro tradicinėje mokykloje „kalamos“ taisyklės, mokinys mokomas matematinių lygčių ar fizikos dėsnių, tačiau realiame gyvenime jų pritaikyti jis negali. Kas jam belieka? Kompiuteris, televizija ir jokios savirealizacijos galimybės – jis jaučiasi saugus virtualių draugų apsuptyje pačių susikurtame virtualiame pasaulyje.
Čia, savo erdvėje, kartu su dar devynių savo srities specialistų pagalba dariau viską, kad išvesčiau juos iš vadinamosios „komforto“ zonos – valgėme ant žemės, o kartais ir rankomis – mokėmės pajausti kitokį maisto skonį, naktį keturis kilometrus ėjome į bažnyčią, kad vaikai galėtų pasiklausyti giesmių, kurias vietiniai giedojo būtent jiems – augančioms asmenybėms.
Man gera matyti, kaip šie vaikai keičiasi, gera žinoti, kad jų tėvai keičiasi taip pat – išklauso, nebenumoja ranka, o iš tiesų atsižvelgia į vaiko nuomonę“, – pasakojo M.Vidugiris.
Beje, lektorius su savo komanda vaikų taip paprastai namo nepaleido – siekdamas užtvirtinti tai, kas buvo pasiekta – jie visi susitiko su stovyklautojų tėvais ir padėjo jiems adaptuotis prie kitokių jų atžalų – drąsesnių, atviresnių, atsikračiusių savo baimių ir atviresnių pasauliui.
„Sutikite, juk jei iki šiol vaikas daug laiko praleisdavo prie kompiuterio, o šiandien po stovyklos pasiūlys jums eiti į mišką pasivaikščioti ar pamėginti valgyti rankomis, o gal naktį kitą permiegoti miegmaišyje ant grindų, kaip sureaguotumėte? Sugėdintumėte, pasukiotumėte pirštu ties smilkiniu?
Daugelis tėvų taip daro, o vaikai, nebenorėdami sulaukti tokios reakcijos dar kartą, niekuomet jums nebepasiūlys panašaus nuotykio, o mieliau draugijos ieškos kitur, kad ir virtualiame pasaulyje. O užstrigęs jame ir nematydamas, kas vyksta aplink, jis netaps asmenybe, o bus eilinis kompleksuotas paauglys“, – patirtimi dalijosi M. Vidugiris ir čia pat pasiūlė pakalbėti su bet kuriuo iš šešiasdešimties „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ mokinių – sako, jog kiekvienas jų jau yra savo gyvenimo lyderis.
Vaikui svarbiausia būti laimingam
Ir iš tiesų keturiolikametis Tomas sakė pagaliau išsigryninęs jausmus, atsiribojęs nuo aplinkos spaudimo ir visuomenės dogmų.
„Noriu muzikuoti. Taip, tai nėra ta specialybė, iš kurios būtų galima uždirbti milžiniškus pinigus, ir anksčiau maniau, kad tikrai savo gyvenimo nesiesiu su muzika, gal tai tebus hobis, tačiau šiandien mąstau kitaip: jei tai suteikia man laimės, kodėl tada turiu to atsisakyti? Geriau tapsiu geru muzikantu ir pelnysiu pripažinimą, būsiu laimingas, o tada jau ir finansiškai galėsiu apsirūpinti“, – įsitikinęs vaikinas.
Jis džiaugėsi sulaukiantis tėvų palaikymo ir supratimo – jie tiki ir pasitiki savo vaiku, žino, kad jis savo gyvenime priims teisingus sprendimus.
