Jums bus regresija, ne progresija

Jau kuris laikas erdvė pilna diskusijų ir ginčų apie progresinius mokesčius. Nors pasisako beveik visi, panašu, kad vos keli žmonės iš Lietuvos įtakingiausiųjų sąrašo iš vis žino, kas yra progresiniai mokesčiai.

Daugiau nuotraukų (1)

Leonardas Gricius

Oct 30, 2015, 7:28 AM, atnaujinta Oct 6, 2017, 11:08 PM

Dauguma mano, kad progresiniai mokesčiai turi kažką bendro su A. Syso pasiūlytų balaganu. Kas yra visiška netiesa. A.Syso projektas turi kažką bendro su nesąmone, bet tikrai ne progresiniais mokesčiais. Bet apie viską iš eilės.

Mokesčių dauguma skirta tam, jog valstybė funkcionuotų kaip vienas bendras vienetas. Kad veiktų bendros, visų gyventojų naudojamos paslaugos ir galėtumėme gyventi kaip civilizuota visuomenė. Taip pat, kad sunkiausiai besiverčiantys ir dėl vienų ar kitų patys susitvarkyti negalintys galėtų bent kažkaip išgyventi. O svarbiausia, jog būtų užtikrinta stabili ir gera visuomenės bei valstybės ateitis.

Galima fantazuoti apie vagis, valdžiažmogius ir milijoną kitų dalykų, kurie pradangina sumokėtus mokesčius. Bet jei Jums daugiau nei 3 metai, šios fantazijos jau turėtų būti laikytinos diagnoze. O su tokiais bendrauti beprasmiška. Tad atgal prie temos.

Trumpuoju laikotarpiu mokesčių mokėjimas asmeninės gerovės nedidina ir daug naudos neatneša. Tačiau kiekvienas moka mokesčius ne iš savanaudiškų paskatų. Mokami jie tam, kad visa visuomenė gyventų geriau. Kas vidutiniu-ilguoju laikotarpiu didina visiškai visų visuomenės dalyvių gyvenimo kokybę, per ką ir pasiekiama tiesioginė asmeninė nauda.

Pavyzdžiui per teisingas kompensacijas ir sukurtas iniciatyvas mokytojams, išėję į pensiją galėsime džiaugtis jos kasmečiu augimu. Kaip ? Nes teisingai išsilavinę ir nuovokūs vaikai galės kurti aukšto lygio produktus bei paslaugas, už tai gauti daug pinigų, kurie, per mokesčius, pavirs į pensijas.

Žinau, ne visi yra pajėgūs suvokti ilgalaikes perspektyvas ir nemaža dalis žmonių toliau rytojaus nemato. Be to, nemaža dalis yra tiesiog sielos ubagai, kurie galvoja, kad jei turėtų galimybes- vogtų viską ir iš visų. Todėl ir nenori mokėti mokesčių, nes projektuodami savo vertybes kitiems įsivaizduoja, kad jų sumokėti mokesčiai būna pavagiami.

Šie žmonės dažniausiai sako, kad mokesčių reikia kuo mažesnių ir ypač pradeda verkti, kuomet pasigirsta kalbos apie progresinius mokesčius. Ala labai negražu ir neteisinga atimti iš tų, kurie dirba daug ir dėl to uždirba daugiau, ir atiduoti viską tinginiams. Nes matai tada daug uždirbantys bus nemotyvuoti uždirbinėti daug, o tinginiai tingės dar labiau.

Kas nors ir turi loginio pagrindo iš pirmo žvilgsnio, yra visiška nesąmonė bet kam, turinčiam šiek tiek racionalumo ir suvokimo, kaip veikia valstybė.

Progresiniai mokesčiai nėra turto perskirstymo įrankis. Progresiniai mokesčiai yra skirti visuomenės ateičiai gerinti, siekiant kuo mažiau neigiamai įtakoti dabar gyvenančiųjų gerovę. Būtent, neišsilavinę verksniai, niekas Jūsų (prie šito dar grįšim) pinigų nenori atimti ir atiduoti tinginiams. Juos nori paimti tam, kad Jūsų vaikai galėtų gyventi geresnėje visuomenėje. Niekas iš biudžetų dotacijų kasininkėms Maximoje neskirsto ir jų algų nekelia. Taip kad nusiraminkit.

Žmogui, kuris uždirba 400 eurų per mėnesį mokesčiams skirti 50 eurų yra nepalyginti sunkiau, nei uždirbančiam 40000 skirti 5000. Net nepalyginamai sunkiau, nei antrajam skirti 10000. Nes antras žmogus gauna perteklines pajamas ir nuo jo nurašius per mėnesį 5000 eurų daugiau, jis gal būt galės sau leisti mažiau brangių žaisliukų, bet jo gyvenimui realios įtakos tai neturės.

Ir žinoma žinoma, kad daug kam tai atrodo negražu ir nesąžininga. Nes jis pats juos užsidirbo. Tačiau jei tuos pinigus žmogus uždirbo sąžiningai ir šiaip yra sąmoningas, jis sutiks ne su Jūsų, o su teksto autoriaus nuomone. Kad atiduoti daugiau pinigų mokesčiams yra ne tik ne problema, bet ir visai gražu. Ir teksto autoriaus teiginys šiuo atveju yra patvirtintas tų uždirbančiųjų. Skirtingai nei Jūsų fantazijos, kurios yra patvirtintos tik Jūsų fantazijų.

Taip, gal keli išlepę sielos bomžai (kurie prabangias mašinas registruoja Estijoje, kad sutaupytų kelis eurus) ir verktų, kuomet iš jų paprašytų daugiau pinigų geresnei visuomenei sukurti. Tačiau absoliučiai didžioji dauguma turtingų žmonių mielai sutiktų mokėti ne 15, o tarkim 17 ar 20 procentų gyventojų pajamų mokestį, nes tai jų gyvenimo kokybės visiškai nepaveiktų.

Grįžtant į pradžią, A. Syso progresiniai mokesčiai nėra progresiniai. Tas pasiūlymas yra elementarus mokesčių didinimas visiems. Kas reiškia ne dalies visuomenės gyvenimo lengvinimą ir kitų šiokį tokį prabangos apkarpymą, o elementarų visos visuomenės gyvenimo bloginimą. Kas su progresiniais mokesčiais neturi nieko bendro.

Realūs progresiniai mokesčiai turėtų prasidėti nuo 0 ir palaipsniui kilti iki 25-30 procentų. Tikrai ne daugiau, nes per didelis apmokestinimas turi dar didesnių minusų, nei per mažas. Bet progresija turėtų būti ir būti ne tam, jog šiandien būtų perskirstytas turtas ir tinginiai galėtų dar labiau tingėti, o tam, jog tiek šiandienos, tiek ateities visuomenės gyventų geriau. Galiausiai, negalima nepaminėti ir įprasto paradokso. Nors didžioji dalis, virš 80 procentų dirbančiųjų, uždirba mažiau nei 1000 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis pasisakančių aptariama tema progresiniams mokesčiams prieštarauja.

Nepergyvenkit, ne Jums tie mokesčiai. Net jei uždirbat po kelis tūkstantėlius per mėnesį, Jūs nesat turtingi. Jūs paprasta vidurinioji klasė ir daugiau nieko. Taip kad nusiraminkit. Kol uždirbinėsit savo centukus, tol progresiniai mokesčiai Jums bus visomis prasmėmis ir visais pjūviais tik į naudą. Tiek momentaliai, tiek ilguoju laikotarpiu.

O kuomet sukaupsit realaus turto ir pradėsit uždirbti normalias, turtingo žmogaus pajamas, gana greitai suprasit, kad atiduoti jų dalį, siekiant sukurti geresnę visuomenę, nėra kažkas blogo. Net atvirkščiai- tai smagu bei malonu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.