O jeigu jau pradedame nuo pirties, mėgstu amerikinę. CNN televiziją. Tai milžiniška mašina, varoma milijoninių resursų, priverčianti iš faktų kylančias emocijas kunkuliuoti „Live“.
Tada perjungiu kanalą, išvystu LRT televizijos laidų vedėją Eglę Bučelytę ir po smarkios pirties esu pasirengęs atpalaiduojamajam masažui. Iš patikimų rankų. Sakau jums atvirai – Eglė mane visada nuramina.
Geriausias vedėjas vyras – Fareedas Zakaria iš tos pačios įkaitusios CNN. Intelektas, įžvalga, pagarba – rodos, už dviejų didelių akių gulinčiose smegenyse yra atsakymai į visus pasaulio klausimus.
Pasaulis nėra toks didelis. Abi darželinukės dukros peržiūrėjo keliolika „The Voice“ – Jungtinės Karalystės, Australijos, Italijos, Rusijos ir kitų šalių. Vis pasikviečia ir mane kokio talento paveizėti.
Išveizėjau, kad mūsiškiams „Lietuvos balso“ (LNK) teisėjams tenka daug kankintis. Britų, australų veiksmas ir montažas – su vėjeliu. Taukšt – frazė, paukšt – emocija, jau muzikinis fonas, kylam! Seras Tomas Jonesas iškilus ir neplakdamas liežuviu. O mūsiškiams gal smagu pataukšti? Ar prodiuseris prašo, nes žiūrovams pasibadymas patinka?
Grįžkime į pirtį. Antras užėjimas. Kurią diskusijų laidą renkatės? „Misterį Geriausiąjį“, „Kobros kirtį“ ar „Žudantį ledo karalienės dūrį“? (Edmundas Jakilaitis, Rita Miliūtė ir Daiva Žeimytė).
Visos geros, tiesa? Ir man. Diskusijų laidų lygis rodo, kaip mūsų visuomenė yra pasikeitusi. Mušimasis į krūtinę, mojavimas kumščiais ir grasinimai – tai Rusijos televizijų diskusijoms įprasta forma. Pas mus vis svarbiau ne pasireikšti ir nuneigti kitą, o ieškoti sutarimo. Ir tai gerai.
Būna ir „piš“. Antai rimti vyrai susėdo rimtoje studijoje pakalbėti rimtu klausimu – apie Rusijos vaidmenį Sirijoje ir Artimuosiuose Rytuose. Ponai gerbtini, bet kai kurių kompetencija ir informacija apie diskusijos dalyką skystoka. O ką daryti, kai asų šiuo klausimu neturime. Tenka kviestis tuos, kurie asai visais klausimais.
Užtat prieš kelis mėnesius iš įdomumo atvipusiu žandikauliu stebėjau Alfredo Bumblausko ir Leonido Donskio kolegišką diskusiją apie Ukrainą ir meldžiau, kad tik ji nesibaigtų. Matote – taisyklė, kad gerai diskusijai reikalingas konfliktas, priešprieša, nėra absoliuti.
Beje, apie A.Bumblauską. Nepykite, ekspedicijos Nemunu dalyviai, visi jūs puikūs, bet erelis tarp jūsų tik vienas. Ir laida kvėpuoja jo ritmu.
Kodėl žiniasklaidos teorijos sunkiasvoriai prieš 20 metų mums aiškino, kad žinios gali būti tik rimto formato?
Pažiūrėkite į ką išvirto teorija – pasaulio TV grandų žiniose apie rimčiausią dalyką – finansus – pasakoja ne rimtuoliai, o ekspresyvūs keistuoliai; darantys įspūdį, sakytum, kad ne veda, o vaidmenį atlieka. CNN – Richardas Questas, BBC – Aaronas Heslehurstas.
Ir Lietuvoje reikėtų ko nors audringo. Gaila, Aušra Maldeikienė karjerą jau pradėjo kitame projekte – tai linksniuotų televizijos verslo žiniose savo pamėgtus būdvardžius: „tas bukas, ta buka...“
Smagu būti sukrėstam. „LRT kultūra“, „Raudonmedžio rojus“, aktorė Jūratė Onaitytė: kokia ore virpančio seksualumo bomba! Kodėl anksčiau nepastebėjau?! Gal veidotyros ekspertai atsakytų? Televizijos sugebėjo taip sudrumsti vandenį, kad jame kartu su tikrais ir tariamais veidotyrininkais, ekstrasensais, tarologais plaukioja profesionalūs psichologai. Tai jau tikrai – žanrų sukryžminimas.
Bet atsipūskime. Vasarai baigiantis viename Aukštaitijos ežere moterį užpuolė ir įkando nuo kaitros apspangusi lydeka. Salemonas Paltanavičius patvirtino, kad tai pirmas toks atvejis mūsų šalyje. Pridėkime Sosnovskio barščius, Pasvalio rajono karstines įgriuvas, erkių keliamą pavojų ir smėlio kadaise užpustytus Neringos kaimus – Lietuvoje laikas pritaikyti išlikimo atšiaurioje gamtoje žinovo Bearo Gryllso formatą. Yra norinčiųjų tapti prodiuseriais? O gal vedėjais?
Šiais laikais viskas paprasta – reikia tik filmuojančio daugiafunkcio telefono. Spustelėkite „Siųsti“ ir bendraukime.
