Akivaizdu, kad tarp dešimčių tūkstančių egzamino dalyvių turėtų būti ne tik moksleivių ar kalinių, bet ir politikų grupės. Pastaruosius, be kita ko, reikėtų egzaminuoti, kaip taikyti Konstituciją gyvenime.
Pirma politikams reikėtų surengti privalomuosius kursus, kuriuose jie ilgai ir nuobodžiai būtų mokomi iš esmės vieno dalyko – netaukšti apie Konstituciją ne laiku ir ne vietoje.
Štai Seimo pirmininkė L.Graužinienė Konstitucijos dienos proga pasidalijo įžvalga, kad didžiausia, bet, laimei, vienintelė pagrindinio šalies įstatymo spraga – galimybė parlamentarams būti ir ministrais.
Pasak „darbietės“, taip pažeidžiamas konstitucinis valdžių atskyrimo principas.
Galbūt. Ir tikrai neatmestina, kad šitaip pažeidžiamas paprasčiausias ūkiškumo principas: seniai akivaizdu, kad ministrais tapę Seimo nariai parlamentarų darbo neatlieka, bet tam skirtas lėšas susišluoja iki paskutinio cento.
Vis dėlto minėti L.Graužinienės samprotavimai atrodo juokingi vien todėl, kad Seimo narių pilna ir šioje Vyriausybėje, su kurios vadovu, Seimo nariu A.Butkevičiumi „darbietė“ yra koalicijos partneriai.
Negana to, iš keturių tos pačios Darbo partijos ministrų trys yra Seimo nariai: žemės ūkio – V.Baltraitienė, kultūros – Š.Birutis, švietimo ir mokslo – A.Pitrėnienė. O kadencija, beje, jau vakarop.
Taigi artėjant Seimo rinkimams L.Graužinienė bei jos bendražygiai tiesiog prisimena visus kada nors vartotus šūkius ar rinkėjams prieš akis vartaliotus blizgučius – ne tik minimalios algos kėlimą ar neapmokestinamojo minimumo didinimą.
Kad parlamentarai negali būti ministrais, buvo pirmųjų „darbiečių“ rinkimų šūkis, kurį jie, trumpai pamėginę įgyvendinti, greitai pamiršo. Dabar L.Graužinienė, matyt, nusprendė nuo to šūkio nupūsti dulkes, pamaniusi, kad tai gal pravers ūkyje prieš naujus rinkimus.
Apie konstitucinį valdžių atskyrimo ir pusiausvyros principą šią savaitę iškilmingai kalbėjo ir valdantieji socialdemokratai.
Seimo Antikorupcijos komisija mėgino pradėti tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Druskininkų vandens parke. Šis skandalas, vietos opozicijos dėka prasidėjęs vandens parko direktoriaus problemomis su valdiškais namais, smarkiausiai pučiamas minint kurorto merą R.Malinauską.
Kadangi pastarasis asmuo yra ir Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo opozicija iš kailio neriasi, kad tos Druskininkų istorijos būtų pakylėtos į kuo aukštesnį politinį lygį.
Bet štai Antikorupcijos komisijoje esantys socialdemokratai kartu su valdančiosios koalicijos partneriais, taip pat kitų frakcijų atstovais atšaldė konservatorių ir liberalų tyrėjų įkarštį: tokio tyrimo atlikti negalima.
Socialdemokratai netgi išplatino oficialų pranešimą, kuriame paaiškino, kad jiems svarbiausia yra Konstitucija, kuri draudžia politikams kištis į teisėsaugos veiklą ir apskritai garantuoja, kad visos valdžių šakos yra atskirtos.
Šis pagrindinio šalies įstatymo principas, anot kairiųjų, būtų pažeistas, jei Seimo komisija imtųsi tyrimo, nes šiuo metu šią istoriją narplioja Specialiųjų tyrimų tarnyba. Taigi politikų dėmesys galėtų būti laikomas spaudimu teisėsaugai.
Iš principo su tokiu valdančiųjų argumentu galima sutikti – juolab kad politinis opozicijos suinteresuotumas Druskininkų istorijos posūkiais yra akivaizdus.
Apskritai tokių „parlamentinių tyrimų“ iki šiol atlikta aibė, bet labai dažnai tai būdavo tik politinio teatro spektakliai.
Dabar telieka laukti kokios nors tamsios istorijos, kuri mestų šešėlį ant konservatorių ar liberalų munduro. Įdomu, ar ir tada socialdemokratai įžvelgs konstitucines problemas, jei, tarkime, „darbiečiai“ ar „tvarkiečiai“ pareikalautų nedelsiant imtis parlamentinio tyrimo?
Tęsiant kalbą apie Konstituciją, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pamatinius jos principus šią savaitę politikams priminė ir Seimo Teisės departamentas. Jis su žemėmis sumaišė valdančiųjų ir dalies opozicijos teikiamą įstatymo projektą, pagal kurį generalinio prokuroro skyrimo teisė būtų atimama iš prezidento ir suteikiama Vyriausybei.
Prezidentė D.Grybauskaitė jau anksčiau stojo piestu prieš tokias įstatymų leidėjų užmačias. Į pagalbą šalies vadovė buvo pasitelkusi net pulkelį konstitucinės teisės profesorių, kurie Prezidentūroje paskelbė, jog Seimas kėsinasi į Konstituciją.
Tuo metu Seimo teisininkai, stoję į savo sistemos šviesulių ir prezidentės pusę, paaiškino, kad parlamentas kėsinasi iš karto į tris kertinius Konstitucijos akmenis – valdžių padalijimo, Konstitucijos viršenybės ir teisinės valstybės principus.
Mat šalies pagrindiniame įstatyme parašyta, kad skiriant prokurorą turi būtinai dalyvauti prezidentas, taigi jo nepaisyti niekaip negalima.
Beje, Konstitucijos dienos proga L.Graužinienė skelbė, jog teisininkų diagnozė, kad įstatymo projektas gali prieštarauti ar prieštarauja Konstitucijai, politikams turi būti „kaip raudonas šviesoforo signalas“.
Nežinia, ar Seimo pirmininkė turėjo galvoje šį įstatymo projektą ir būtent šią jai pavaldžių teisininkų išvadą. Dar neaiškiau, ar politikai tikrai išvys šį „raudoną signalą“ ir jam paklus. Juk tiek kartų jau nepaisė – ir daug rimtesniais atvejais.
