„Žiūrėk! Žiūrėk!“ – tokius pirmus lietuviškus žodžius išmoko prieš ketverius metus į mūsų šalį iš Nigerijos atvykęs A.Quadri.
Nors 36-erių vyras sunkiai kalba lietuviškai, kartais atkerta pirštu į jį gatvėje baksnojantiems praeiviams: „Į ką žiūrėti?!“
A.Quadri Lietuva netapo svajonių šalimi. Veikiau atvirkščiai – jis jau gailisi nusprendęs čia atvykti, tačiau iš paskos besivelkantis nemalonumų šleifas neleidžia iškeliauti namo.
Darbu buvo nepatenkintas
A.Quadri šiuo metu Mykolo Romerio universitete studijuoja socialinį darbą. Nors Nigerijoje jis yra įgijęs elektriko specialybę, pragyvenimui užsidirba bendrovės Krekenavos agrofirmos mėsos ceche.
„Kai atėjau darbintis į šią bendrovę, buvo kalbama, kad reikia žmogaus, išmanančio ritualinį skerdimą. Tačiau kažkodėl buvau paskirtas dirbti į mėsos pjaustymo skyrių.
Po kelių incidentų darbe svarsčiau apie galimybę išeiti iš darbo, bet buvau pasirašęs dokumentus, kuriuose nurodyta, kad mane siuntė į mokymus.
Tad išėjęs iš darbo turėčiau už tuos mokymus, kurių net nebuvo, įmonei sumokėti. Todėl nusprendžiau bent metus padirbti“, – pasakojo A.Quadri.
Nigerietis tikino, kad darbo sutartis ir kiti dokumentai, kuriuos jis pasirašė, buvo pateikti tik lietuvių kalba.
A.Quadri labai nustebo, kai suvokė, kad per keturis mėnesius nė karto neuždirbo daugiau kaip 300 eurų, nors jo kolegos lietuviai atlyginimais esą nesiskundė.
Po muštynių – į ligoninę
Šiuo metu A.Quadri labiausiai kremtasi ne dėl menko atlyginimo, o dėl incidento darbe, kuris baigėsi vizitu pas medikus ir baudžiamąja byla.
„Vieną dieną paprašiau kolegos uždaryti duris, nes pro jas smelkiasi šaltis. Pamaniau, gal jis neišgirdo, tad pakartojau dar kartą. Tada pasipylė įžeidžiančių rasistinių keiksmų lavina.
Buvau sutrikęs, nesupratau, kas nutiko“, – rankomis skėsčiojo pašnekovas ir pridūrė, kad viskas netrukus dar labiau komplikavosi.
„Tas kolega tikrai moka angliškai, net laikiau jį savo draugu. Tą pačią dieną pabandžiau su juo pasikalbėti, paaiškinti, bet išgirdau: „Nekalbėk su manimi, negre!“ Po šių žodžių pamačiau, kaip jis užsimojo man trenkti“, – pasakojo afrikietis.
Netrukus įsiplieskė grumtynės, o kadangi, pasak A.Quadri, įsismarkavusį lietuvį palaikė kiti kolegos, jis buvo taip smarkiai sumuštas, kad neteko sąmonės.
A.Quadri į akis buvo pripurkšta pipirinių dujų, sužalotos rankos, kūnas nusėtas mėlynėmis.
„Niekas man nepadėjo, visi žiūrėjo, vėliau atvyko policija ir išvežė mane į nuovadą“, – pasakojo nigerietis.
Tą pačią naktį jis pasijuto blogai ir buvo išvežtas į ligoninę. Po to gydėsi dvi savaites.
Pats tapo įtariamuoju
Vėliau A.Quadri vėl aplankė policija.
„Atvykęs pareigūnas buvo labai malonus, pasiūlė pasirašyti, kad susižalojau krisdamas, ir jie nutrauks bylą. Pažadėjau tai padaryti kitą dieną atvykęs į komisariatą.
Negalėjau patikėti, jog policininkas gali taip elgtis, o galiausiai supratau, kad visoje šioje istorijoje mane norima padaryti įtariamuoju“, – susijaudinęs rankomis skėsčiojo pašnekovas ir pridūrė, kad šiuo metu jam metami kaltinimai grasinimu kolegai „nupjauti galvą“.
Be to, įmonės vadovybei ir kolektyvui esą nepatiko, kad jis darbe per pertraukas meldžiasi.
Advokatas – per brangu
Nukentėjusiuoju save laikantis Nigerijos pilietis pasakojo, kad kreipėsi į advokatą, ir ledai buvo pajudėję. Tačiau šiuo metu jis nebeišgali mokėti už teisines paslaugas.
A.Quadri yra užpildęs dokumentus dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos.
Teisininkas Tomas Palijanskas, su kuriuo bendravo A.Quadri, „Lietuvos rytui“ teigė šiuo metu nigeriečiui neatstovaujantis: „Teko šiek tiek pasiaiškinti situaciją, kreipiausi į ligoninę ir darbdavį.
Tai padarėme savo iniciatyva, kad gautume bent kokios informacijos. Kiek pavyko sužinoti, šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas ir abi šalys turi savo versijas, kurios labai skirtingos.“
T.Palijansko teigimu, įtariamuoju A.Quadri galėjo tapti tuomet, kai į pareigūnus kreipėsi kiti sužalojimų patyrę darbuotojai, dalyvavę grumtynėse: „Mano žiniomis, A.Quadri netrukus turėtų būti pareigūnų apklaustas.“
Lietuvoje ieškojo taikos
Lietuvoje migrantas iš tolimosios Nigerijos spėjo ne tik sukurti su lietuve šeimą, susilaukti dukters, bet ir su ja išsiskirti. Šiandien A.Quadri rimtai svarsto apie grįžimą į Nigeriją.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Lietuvą? – „Lietuvos rytas“ paklausė A.Quadri.
– Atrodė, kad tai labai taiki šalis. Čia jaučiausi gerai. Man nebuvo svarbu, kad tai būtų turtinga šalis, pinigai man nėra svarbiausias dalykas.
Yra daug būdų uždirbti pinigų ir gyvenant Nigerijoje – tiesiog norėjau gyventi taikioje šalyje.
Tačiau po to, kas man nutiko darbe, svarstau, ar tas pirmasis įspūdis nebuvo apgaulingas.
– Ar tai reiškia, kad nebesiejate savo ateities su Lietuva?
– Kol kas mane čia laiko tai, kad studijuoju universitete ir turiu dukterį. Baigęs studijas planuoju grįžti į Nigeriją, pasiilgau savo šeimos.
Ten tebegyvena tėvas, sesuo ir trys broliai. Jie už mane jaunesni. Motina mirė prieš dvejus metus. Su artimaisiais dažnai bendraujame internetu.
Dideli kultūriniai skirtumai
– Kodėl išsiskyrėte su žmona lietuve?
– Iš pradžių atrodė, kad šeima bus tvirta: susipažinome, įsimylėjome, susituokėme, gimė dukra.
Bet vėliau ėmė ryškėti kultūriniai skirtumai – jie buvo tokie dideli, kad galiausiai žmona nusprendė su manimi skirtis.
Man tai nepriimtina, didelė gėda. Aš priešinausi, bet ji – Lietuvos pilietė, tad teismas mus išskyrė net man nesutinkant.
Mano dukrai, kurios nuotrauką visada nešiojuosi, dabar dveji. Negaliu su ja matytis kada panorėjęs, nes buvusi žmona neleidžia.
Teismas yra nustatęs pasimatymų su vaiku grafiką, ir jei aš pavėluoju ir prašau palaukti kelias minutes, ji nebelaukia, pasiima dukterį ir išeina.
– Kaip buvote priimtas lietuviškoje šeimoje?
– Santykiai nebuvo labai draugiški, nes mes labai skirtingai matome ir suprantame pasaulį.
Anksčiau niekuomet nebuvau vedęs ir, matyt, tikėjausi, kad gyvenimas bus panašus kaip mano šeimoje, bet iš tiesų skirtumai labai dideli...
Žinoma, nesu idealus, bet juk niekas toks nėra. Man neleidžiama prisidėti prie vaiko auklėjimo. Juk jei kas nors nutinka vaikui, motina turėtų man skambinti ir tartis, tačiau taip nėra.
Daugybę kartų bandžiau apsišarvuoti kantrybe ir kuo ramiau su ja bendrauti, bet man nepatinka, kaip ji auklėja vaiką.
– Ar šiandien gailitės dėl santuokos su lietuve?
– Atvirai sakant, taip. Tačiau, nepaisant to, kas nutiko tarp mūsų, turiu teisę auginti savo vaiką. Skyrybos buvo skausminga patirtis.
Mano kultūroje įprasta grumtis su sunkumais, o ne rinktis skyrybas. Mano šeima dėl skyrybų jaučia gėdą. Ji tam nepritarė.
– Vyrai iš islamo šalių europietes moteris dažnai laiko lengvabūdėmis, lengvai prieinamomis. Jūs irgi taip manote?
– Tikrai nelaikau jų visų lengvai prieinamomis, bet manau, kad moterys čia turi per daug laisvės.
Kai vėlai vakare troleibuse matau prisidažiusią 14-metę, kurios drabužiai atrodo provokuojamai, iš karto pamanau, kad taip neturėtų būti.
Mano kultūroje tai nepriimtina. Aš iki 19 metų net bijojau kalbėtis su moterimis, nes jei mano tėvas būtų pamatęs, visa tai būtų pasibaigę skandalu.
Nuo tada, kai išvykau iš savo šalies ir vedžiau, neturėjau merginos.
– Kaip jus sutiko musulmonų bendruomenė Lietuvoje?
– Musulmonų bendruomenė Lietuvoje labai draugiška. Man, gimusiam islamiškoje šalyje, ypač malonu matyti žmones, kurie išpažįsta islamą čia. Jaučiu jiems didelę pagarbą, nes juk čia praktikuoti islamą nėra lengva. Beje, mano buvusi žmona lietuvė taip pat yra musulmonė.
Afrikiečiui – išskirtinės sąlygos
Virginijus Dambrauskas, Krekenavos agrofirmos vykdomasis direktorius:
„Nepakenkdamas ikiteisminiam tyrimui galiu pasakyti tik tiek, kad dėl incidento, į kurį įsipainiojo mūsų darbuotojas A.Quadri, administracija buvo iškvietusi policiją.
Pareigūnams aiškinantis situaciją nei A.Quadri, nei kitas darbuotojas pretenzijų vienas kitam neturėjo. Tačiau praėjus kelioms dienoms A.Quadri kreipėsi į policijos komisariatą.
Nigerietis A.Quadri bendrovėje „Krekenavos mėsa“ pradėjo dirbti 2015 metų sausio 27-ąją – iš pradžių išpjaustytoju, po to skerdiku.
Tiesioginių vadovų jis apibūdinamas kaip darbuotojas, nepasižymintis iniciatyvumu. Keli kolegos skundėsi buvę jo apšaukti necenzūriniais žodžiais. Jis ne kartą yra vėlavęs į darbą, o už neatvykimą į darbą jam skirta drausminė nuobauda.
A.Quadri, kuris šiuo metu atostogauja, visuomet buvo mokamas visas jam darbo sutartyje numatytas atlyginimas. Teiginiai apie nesumokėtus pinigus yra melagingi.
A.Quadri įmonėje suteiktos visos galimybės užsidirbti, nes veikia lanksti motyvacinė sistema, pagal kurią darbuotojams mokami priedai prie atlyginimo už darbo rezultatus.
Priedai su atlyginimais gali siekti iki 1000 eurų per mėnesį, tačiau atrodo, kad A.Quadri neturi paskatų siekti tokių rezultatų.
A.Quadri įmonėje sudarytos išskirtinės sąlygos – darbo grafikas sudarytas atsižvelgiant į jo studijų ir socialinio darbo planus bei religines pažiūras.
Ramadano laikotarpiu jam išimties tvarka suteiktos nemokamos atostogos. Darbuotojas apgyvendintas įmonės svečių namuose, už kuriuos mokėti nereikia.
Kadangi darbuotojas neturi savo transporto priemonės, įmonės administracijos darbuotojai visuomet jį nuveža tiek į autobusų, tiek į geležinkelio stotį ar kitais nurodytais maršrutais.
Netiesa, kad darbuotojui buvo pateikiami dokumentai tik lietuvių kalba.
Anglų kalba jam pateikti visi dokumentai – ne tik darbo sutartis, įsakymai, bet ir pareiginės, darbų saugos ir kitos instrukcijos. Kilus klausimų A.Quadri visuomet sulaukia paaiškinimų dėl kiekvieno sutarties punkto.“
