Tačiau apie didelį atgarsį sukėlusias istorijas norvegai kalba santūriai ir informacijos, kad iš mamos paimtas lietuvis Gabrielius gyvena su jau su trečia globėjų šeima, nei patvirtinti, nei paneigti neskuba.
Lietuvoje apsilankiusi Randhi Talset, Norvegijos vaiko gerovės srityje dirbančios organizacijos „Voksne for barn“ vadovė, teigė, kad Norvegija turėtų ratifikuoti Hagos konvenciją per kelis artimiausius mėnesius: „Tai pagelbės gerinant situacija abiejose šalyse, nes atsiras daugiau reguliavimo.“
Į klausimą, ar šios konvencijos ratifikavimas pagelbės šiuo metu dėl teisės auginti savo vaikus kovojantiems lietuvių emigrantams, pašnekovė atsakė: „Sunku pasakyti, ar tai iš esmės keis situaciją, tačiau informacijos keitimasis tarp šalių bus labiau sureguliuotas. Sunku komentuoti konkrečias bylas, nes neabejotinai yra priežasčių, kodėl vaiko gerove besirūpinančios tarnybos turėjo reaguoti. Bet kuriuo atveju Norvegijos vyriausybė turi teikti daugiau informacijos imigrantams apie mūsų sistemos ypatumus.“
Gabrieliaus atvejo nekomentuoja
Apie tai, jog esama žinių, kad iš mamos lietuvės paimtas berniukas Gabrielius šiuo metu globojamas jau trečioje šeimoje, R. Talset sakė: „Negaliu komentuoti konkretaus atvejo, nes nežinau detalių, bet didelė dalis vaikų, kurie patenka į globą, yra traumuoti šeimoje. Tokiems vaikams reikia pagalbos, ir svarbu atsižvelgti į vaiko interesus, kas iš tiesų jam geriausia.“
Į kritiką, kad „Barnevernet“ sistema per griežtai reguliuoja vaikų globos klausimus, pašnekovė atsakė: „Tai sunkus klausimas. Ši institucija veikia kiekviename šalies regione ir jos pagrindinė užduotis apsaugoti vaikus.“
Rizikos grupėje – 20 proc. vaikų
24 metus vaiko gerovės organizacijoje dirbanti viešnia akcentavo, kad jos atstovaujamos organizacijos tikslas užtikrinti saugią ir laimingą vaikystę. „Apie 20 proc. vaikų Norvegijoje reikalingi psichologinės paramos, tad šiuos vaikus vadiname atsidūrusiais rizikos grupėje“, – teigė ji. Pasak pašnekovės, iš viso Norvegijoje yra 1,5 mln. vaikų. Statistika rodo, kad apie 40 proc. globojamų vaikų turi psichikos sutrikimų, o iš viso su šia problema susiduria apie 70 proc. vaikų esančių institucijų globoje.
Anot jos, daug dėmesio vaikų gerovės klausimams skiriama ir pačios Norvegijos žiniasklaidoje. „Norvegijoje būta daug atvejų, kai dėl smurto ir nepriežiūros vaikai buvo labai smarkiai traumuojami, tad ir dėmesys šioms problemos suintensyvėjo, nes imta galvoti, kad ne viskas buvo padaryta dėl vaikų saugumo“, – apie padėtį kalbėjo pašnekovė.
Anot R. Talset, Norvegijos įstatymuose įtvirtinta, kad turi teises vaikai, o ne tėvai. „Norvegijoje santykiai tarp tėvų ir vaikų nėra matomi kaip simbiozė, bet vaikas yra autonomiškas, tad per jo perspektyvą ir turėtume žiūrėti. Norvegija yra viena iš pirmųjų šalių, kurioje buvo įsteigta vaiko teisių kontrolieriaus institucija“, – pasakojo R.Talest.
Ambasadorius: „Procedūros jau vyksta“
Tai, kad Norvegija netrukus ratifikuos Hagos konvenciją, dar kartą patvirtino ir Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje.
„Šiemet Norvegijos vaiko teisių globos sistema susilaukė daug dėmesio Lietuvos žiniasklaidoje. „Barnevernet“ tapo žodžiu, su kuriuo susipažino daugelis lietuvių, kilo ir diskusija apie tai, kokios yra norvegiškos vertybės ir kaip veikia vaiko gerovės sistema“, – kalbėjo Norvegijos ambasadorius Dagas Malmeras Halvorsenas. Pašnekovas pridūrė, kad itin svarbu, kad būtų remiamasi tikra informacija, o ne gandais ar nepagrįstais kaltinimais.
„Norvegijos parlamentas pritaręs Hagos konvencijos ratifikavimui, o pats procesas vyksta dabar, remiantis procedūromis, numatytomis konvencijoje“, – sakė ambasadorius. Jo teigimu, viešojo erdvėje aktualios informacijos tik daugėja.
