Kaunietis patyrė savo kailiu: marios baudžia atsainiuosius

Kauno mariose iš nuosavo katerio iškritęs ir per plauką nežuvęs 60-metis politikas Valys Venslovas privalės sumokėti administracinę baudą. Jis, kaip ir nemažai laivavedžių, numojo ranka į saugumo reikalavimus ir rizikavo savo ir keleivių gyvybėmis.

V.Venslovas nebuvo pasirūpinęs savo katerio technine būkle. Dėl to vos neįvyko tragedija. Kauno mariose 2015 metais buvo nubausta 30 vandens eismo taisykles pažeidusių asmenų.<br>P.Mantauto nuotr.
V.Venslovas nebuvo pasirūpinęs savo katerio technine būkle. Dėl to vos neįvyko tragedija. Kauno mariose 2015 metais buvo nubausta 30 vandens eismo taisykles pažeidusių asmenų.<br>P.Mantauto nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vygandas Trainys („Lietuvos rytas“)

Nov 5, 2015, 6:16 AM, atnaujinta Oct 5, 2017, 6:18 PM

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSVA) Kauno skyriaus pareigūnai šią savaitę kreipėsi į Klinikas ir Greitosios pagalbos stotį, prašydami pateikti duomenis apie socialdemokrato V.Venslovo blaivumą. Po incidento buvo paimtas politiko kraujas, kurį ištyrus paaiškės, ar katerį valdė blaivus. Jei išaiškės, jog laivavedys buvo išgėręs, kelionė mariomis jam kainuos aukštą postą savivaldybės įmonėje.

Viena aišku jau dabar – korupcijos byloje teisiamas savivaldybės bendrovės „Kauno autobusai“ Remonto departamento vadovas, buvęs Kauno tarybos narys V.Venslovas privalės sumokėti administracinę 14–58 eurų baudą už tai, kad naudojosi kateriu, kurio techninės apžiūros galiojimo laikas jau buvo pasibaigęs. Greitaeigis kateris sugedo V.Venslovui pramogaujant su Kauno tarybos nariu konservatoriumi Vygantu Gudėnu ir verslininku Arvydu Bangardavičiumi, anksčiau baustu už atlyginimų mokėjimą vokeliuose.

Kapitono balso neišgirdo

Spalio 10-osios vakarą trims vyrams mariose plaukiant kateriu „Schapral“ nuo Kruonio hidroelektrinės link Petrašiūnų paplūdimio restorano sugedo variklio paleidimo starteris. Laivas tapo nevaldomas.

Į pagalbą V.Venslovas pakvietė kito laivo „Naglis“ savininką. Šis atplaukęs pririšo prie „Schapral“ lyną ir ėmė tempti katerį į krantą. Tuo metu V.Venslovas nuėjo pažiūrėti, ar pakelta variklio koja.

Smarkiau trūktelėjus katerį, vyras neišlaikė pusiausvyros ir įkrito į vandenį.

„Schapral“ kapitono ir keleivių pagalbos šauksmą nustelbė variklio gaudesys – priekyje plaukęs „Naglio“ kapitonas nieko negirdėjo.

V.Venslovo pulta ieškoti tuo metu, kai plukdomas kateris atsidūrė netoli kranto.

Pusantros valandos lediniame vandenyje išbuvusį V.Venslovą išgelbėjo šaltakraujiškumas ir neperšlampamas vandens kostiumas. Ugniagesiai politiką aptiko maždaug už dviejų kilometrų nuo vietos, kur jis buvo įkritęs. Iki kranto buvo likę apie 100 metrų. Vyro kūno temperatūra buvo smarkiai nukritusi ir pasiekė kritinę ribą – 30 laipsnių.

Santykiai su draugais atšalo

„Arvydas galėjo manęs nepastebėti, bet Vygantas, tuo metu sėdėjęs ant kajutės laiptų, turėjo iškart pamatyti, kaip įkritau į vandenį. Jie buvo blaivūs.

Užuot puolę skambinti pagalbos telefonu, jie šaukė „Naglio“ kapitonui, kad jis sustotų, mėtė į laivą daiktus. Taip buvo iššvaistyta daugiau kaip ketvirtis valandos“, – draugų elgesiu stebėjosi V.Venslovas.

Politikas prisipažino, jog po tokio akibrokšto santykiai su jais, ypač su ilgamečiu draugu, buvusiu Kauno savivaldybės administracijos direktoriumi V.Gudėnu, atšalo – greičiausiai jau visam laikui. Tiesa, A.Bangardavičius mėgino pritraukti lynu katerį „Schapral“ tempiantį „Naglį“, bet tai buvo ne jo jėgoms.

V.Venslovas ir abu jo kelionės draugai savo paaiškinimuose Saugios laivybos administracijai tvirtino buvę blaivūs, nors pagalbos tarnybų atstovai tikino jautę nuo jų sklindantį svaigalų tvaiką.

Išaiškėjus, jog V.Venslovas prie vairaračio stovėjo neblaivus, jam tektų sumokėti administracinę baudą nuo 144 iki 289 eurų.

Žaidė savo ir keleivių likimu

Saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus vedėjas Domijanas Popovas atkreipė dėmesį, jog nelaimės galėjo ir neįvykti, jei V.Venslovas būtų pasirūpinęs laiku atlikti techninę apžiūrą. Jos galiojimas baigėsi šių metų liepą.

Manoma, jog variklio gedimas būtų nustatytas techninės apžiūros skyriuje, o ne mariose.

2009 metų laidos kateris „Schapral“ politikui buvo pristatytas iš JAV ir kainavo apie 20 tūkst. eurų.

V.Venslovas prieš kelias savaites nusprendė paskutinį kartą šįmet plaukti į marias, o kitą pavasarį kreiptis į techninės priežiūros specialistus: „Maniau, jog nieko bloga nenutiks.“

Anot D.Popovo, taip elgiasi daugelis laivų savininkų, nepasirūpinančių savo ir keleivių saugumu.

Nepaiso nustatytų taisyklių

2015 metais Kauno mariose ir Nemune nuo Kauno iki Birštono buvo nubausta 30 laivavedžių, nesilaikiusių jiems keliamų reikalavimų.

Daugiausia nuobaudų sulaukė pažeidėjai, nepasirūpinę laiku savo laivų technine apžiūra, jų neįregistravę, neįgiję laivavedžio pažymėjimo, neturintys gelbėjimo priemonių, atliekantys pavojingus manevrus.

Baudos už pažeidimus naudojantis laivais svyruoja nuo 14 iki 289 eurų. Didžiausios nuobaudos skiriamos už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Tačiau kad ir kaip smarkiai apsvaigęs būtų laivavedys, bauda neviršys 289 eurų.

V.Venslovas išvengė nuobaudos už tai, kad nebuvo užsivilkęs gelbėjimo liemenės – prieš keletą metų pasikeitus įstatymams, tokio įpareigojimo neliko. Kapitonas privalo tik pasirūpinti, kad laive būtų liemenių, bet nei jis, nei keleiviai neprivalo jų vilkėti. Kateryje „Schapral“ buvo šešios liemenės.

Mariose – skaudi kaktomuša

„Laivavedžiai, vandens motociklininkai pernelyg atsipalaiduoja – marių platybėse nesilaiko saugaus greičio, pavojingai manevruoja, nežiūri aplinkui, ar nėra kokios nors kliūties.

Dėl šių priežasčių neretai įvyksta nelaimės“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo D.Popovas.

2015 metų birželį Kauno mariose susidūrus dviem vandens motociklams, suaugusieji vairuotojai išvengė traumų, bet buvo sužeisti kartu plaukę jų vaikai. 10 metų berniukas patyrė kaulų lūžių, ligoninėje atsidūrė ir mažametė mergaitė.

Laivavedžiai pažymėjimus gauna išklausę trijų savaičių trukmės kursus ir išlaikę teorijos bei praktikos egzaminus.

Tačiau dalis laivų savininkų elgiasi taip, tarsi jūra jiems būtų iki kelių – įsigiję brangius laivus, jie gaili pinigų ir laiko techninei apžiūrai, leidžiasi į nutrūktgalviškas keliones, pramogauja būdami smarkiai įkaušę.

Patenka į vėjo spąstus

2015 metais Kauno ugniagesiai gelbėtojai ištraukė iš mirties nagų 16 mariose skendusių žmonių, du žmonės nuskendo.

Viena sudėtingiausių gelbėjimo operacijų įvyko gegužės 16-ąją – Kauno mariose netoli Grabuciškių apvirtus burlaiviui „Hikas“, iš vandens ištraukta 10 vaikų, skautų vadovė, kapitonas ir būrininkas.

2014 metais išgelbėti keturi žmonės, patekę į Kauno marių spąstus, du nuskendo.

Nelaimės dažniausiai ištinka nedidelius laivus, kurių įgulas užklumpa stiprus vėjas ir bangos – taip atsitiko ir skautams.

Kita dažna priežastis – gedimai arba laivavedžių nesugebėjimas orientuotis tamsoje, atsitrenkimas į kliūtis. Gelbėti žmones Kauno mariose sudėtinga dėl didelių atstumų iki kranto. Plačiausia marių vieta viršija net 3 kilometrus.

Politiką aptiko pačiu laiku

V.Venslovo gelbėjimas taip pat buvo itin sunkus – jo ieškota aklinoje tamsoje.

Narams aptikti politiką padėjo termovizorius, kurio, anot V.Venslovo, išsireikalavo jo sūnus.

Gelbėtojai vėliau prisipažino, jog jau buvo praradę viltį vyrą aptikti tokiose platybėse.

Valandą galynėjantis su mariomis, pro specialų kostiumą prasiskverbęs vanduo sušlapino V.Venslovo drabužius ir gramzdino jį gilyn. Nusivilkęs kostiumą ir drabužius, politikas pusvalandį išsilaikė virš vandens, pamažu plaukdamas link J.Biliūno įlankos. Vandens temperatūra neviršijo 10 laipsnių.

„Dar maždaug dešimt minučių, ir būčiau neištvėręs. Gimiau pajūryje, nuo mažens moku plaukti, žinau, kaip elgtis vandenyje.

Svarbiausia tokiais atvejais nesutrikti. Iš pradžių kurį laiką pagulėjau ant vandens, o paskui ėmiau irtis rankomis į priekį“, – prisiminė V.Venslovas.

Viliasi išlipti sausas iš korupcijos liūno

Įtakingas Kauno socialdemokratas V.Venslovas pastarosiomis savaitėmis pradėjo minti Kauno apygardos teismo slenkstį – pradėta svarstyti kyšininkavimo, sukčiavimo ir papirkimo byla.

Buvęs Kauno miesto tarybos narys V.Venslovas įkliuvo eidamas bendrovės „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus pareigas.

Taip pat teisiami jo bendrininkai iš „Kauno vandenų“ ir privačių įmonių. „Kauno vandenyse“ būdavo imami kyšiai už palankius sprendimus viešųjų konkursų dalyviams.

Konkursų bendra vertė sudaro 1,3 mln. eurų, o vieno kyšio suma siekdavo apie 2 tūkst. eurų. Vienas epizodų, dėl kurio teisiamas V.Venslovas, – kaip kyšis jam dovanota žvejybinė guminė valtis.

Ši valtis gali būti konfiskuota, o katerį „Schapral“ V.Venslovui greičiausiai pavyks išlaikyti savo rankose. Prokuroras Valentinas Alekna „Laikinajai sostinei“ patvirtino, jog kateris nėra areštuotas.

Teisėsaugai kilo įtarimų, ar V.Venslovas gyvena iš oficialios algos, tačiau jam pavyko išsisukti, pateikus giminaičių raštelius apie dovanotas 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų) dydžio sumas.

„Daugelis raštelių atrodė keistai, tačiau įrodyti neteisėto praturtėjimo faktų nepavyko“, – tvirtino V.Alekna.

Kilus skandalui, V.Venslovas buvo atleistas iš „Kauno vandenų“, bet greitai susisuko gūžtą kitoje savivaldybės įmonėje – „Kauno autobusuose“.

„Tikiuosi, jog mane išteisins“, – tvirtino pažintimis garsėjantis įtakingas socialdemokratas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.