Telšių rajono savivaldybei Lietuvos kultūros sostinės vardas tapo ir nemenku iššūkiu, nes net septynis mėnesius truksiančiam renginių ciklui „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ reikėjo gerai pasiruošti.
Nuo kitų metų balandžio įvairiose Telšių rajono erdvėse bus pristatomi unikalūs paveldo paminklai, scenos meno ir kino, literatūros, vizualinių menų, laisvalaikio kultūros projektai, konferencijos, forumai, turizmo programos.
O gruodžio 6 dieną bus paminėta 225 metų sukaktis, kai Telšiams suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Patys telšiškiai juokauja, kad visi artėjantys 2016-ieji bus skirti mitui apie uždarą žemaičių būdą sklaidyti.
– Iki 2016-ųjų laiko liko nedaug. Gal Telšiai jau dabar pasirengę perimti Lietuvos kultūros sostinės vardą iš Žagarės? – „Lietuvos rytas“ paklausė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono.
– Laiko turime nedaug, bet artėjanti šventė mūsų tikrai negąsdina. Nors dar nepadarėme visų numatytų darbų, manau, raudonuoti neteks.
– Telšių svečiai stebisi sutvarkytu senamiesčiu, išpuoselėta Masčio ežero pakrante, rekonstruotais namais. Visa tai skirta vien 2016-ųjų šventėms?
– Meluočiau sakydamas, kad visos investicijos į infrastruktūrą, kultūros, sporto objektus buvo tik dėl Lietuvos kultūros sostinės vardo.
Tokie Telšiai, kokius dabar matote, – kruopščiai suplanuota vizija. O ji nesibaigia kitąmet – esame numatę, ką dar per artimiausius penkerius metus statysime, pakeisime, pagerinsime.
Beje, dauguma darbų buvo suplanuota kartu su meru Vytautu Kleiva. Labai gaila, kad nebeturime jo, – mūsų rajono lyderis, gimtinės patriotas, mano kolega ir draugas vidurvasarį iškeliavo anapilin.
– Ką jau pavyko padaryti?
– Visus darbus net sunku būtų išvardyti. Prieš kelerius metus padėtis rajone buvo nepavydėtina – reikėjo ne tik suvaldyti finansinius srautus, bet ir gelbėti pradėtus, bet taip ir nebaigtus projektus.
Karolinos Praniauskaitės viešąją biblioteką, Telšių kultūros centrą ir Telšių centrinį stadioną rekonstravusi įmonė bankrutavo, todėl didžiulės investicijos kybojo ant plauko.
Kitą savaitę įvertinti stadiono atvažiuos valstybinė komisija. Netrukus ir juo galės naudotis visa bendruomenė. Tame pačiame komplekse bus atidaryta ir arena. Joje esame numatę 2016 metų Lietuvos kultūros sostinės atidarymo iškilmes.
Ši arena bus namai ir Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujantiems mūsų miesto krepšininkams. Juk „Telšių“ komanda iki šiol namų rungtynes žaidžia Mažeikiuose.
Gaila, kad dar neturėsime rekonstruotų kultūros namų, – baigiama sutvarkyti Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka ir kultūros centro administracinės patalpos, o paties Telšių kultūros centro atidarymas nusikels 2–3 metais.
– Gali susidaryti įspūdis, kad Telšiai daugumą investicijų skyrė tik miesto veidui pagražinti.
– Iš tiesų labai daug dėmesio skyrėme infrastruktūrai, bet dabar turime tokį miestą, kuriame žmonėms gera ir patogu gyventi.
Jau užbaigtas Menų mokyklos techninis projektas, šiuo metu rengiamas darbo projektas. Beje, šį dailės ir muzikos mokyklų po vienu stogu projektą sumanė šviesaus atminimo V.Kleiva.
Malonu, kad gražinant miestą prisidėjo ir privatus verslas, – kitą vasarą buvusioje konservų gamyklos teritorijoje ketinama pagaliau užbaigti daugiau nei dešimtmetį užtrukusį prekybos, laisvalaikio ir pramogų komplekso projektą.
Visa tai gal ir sudaro įspūdį, kad visas pastangas skiriame tik rajono centrui gražinti. Tačiau taip nėra – verda darbas ir miesteliuose, kaimo bendruomenėse. Pokyčius mato visi.
– Ar 2016 metais triukšmingai pašventusių Telšių neištiks olimpinių kaimelių likimas – neliks tuščios bazės ir pastatai?
– Tai tikrai nėra proginės investicijos. Stengiamės kruopščiai apskaičiuoti kiekvieną žingsnį, kad bendruomenė gautų kuo daugiau naudos.
Mes tvarkome ne tik kultūros objektus. Puikiai suprantame, kad būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas verslui, todėl jau dabar yra rengiamas Pramonės parko techninis projektas.
Tikimės, kad per kelerius metus Telšių pakraštyje atsiras dar vienas traukos centras – slidžių, rogučių trasos. Tiesiant antrąją geležinkelio vėžę nuo Telšių iki Lieplaukės bus nukasta apie 600 tūkstančių kubinių metrų grunto, kurį supilsime į didžiulį kalną.
Mums pavyko į miestą sugrąžinti ir futbolą – pagaliau ir Telšiai turi dirbtinės dangos futbolo aikštę. Beje, tokius stadionus jau turi ir trys mokyklos, o kitąmet normaliai sportuoti galės dar kelių įstaigų auklėtiniai.
– Sugrįžkime prie Lietuvos kultūros sostinės renginių. Ką jau esate tiksliai numatę?
– Renginių ciklo vizija vertinimo komisijai buvo pateikta prieš kelerius metus.
Mes įsipareigojome Telšius pristatyti kaip išskirtinį istorinį ir kultūrinį regioną, parodyti, koks unikalus Žemaitijos kraštas, tradicijos.
Jau numatyta daugiau kaip 70 įvairiausių renginių, bet šis sąrašas koreguojamas. Stengiamės viską suplanuoti taip, kad patenkinti liktų visų amžiaus grupių, socialinių sluoksnių atstovai, intelektualai ir turistai.
Įvardinsiu tik kelis svarbiausius renginius – balandžio 15-ąją vyksiantį atidarymą su Didžiojo Žemaitijos žemėlapio pristatymu, birželio 11–13 d. rengiamą Žemaitijos sostinės šventę „Žemaičių dienos Telšiuose“, liepos 23-iąją suplanuotą Durbės mūšio paminklo atidengimą.
Be to, liepą vyks Lietuvos moksleivių dainų šventė, rugpjūtį – gyvos dainos festivalis „Aš toks vienas“, spalį – Didysis žemaičių turgus, o gruodį – baigiamasis renginys, miesto gimtadienio iškilmės.
Tikimės, kad mūsų renginiai privers daugelį Lietuvos gyventojų pakeisti planus ir bent per atostogas užsukti į Telšius.
