Parodos lankytojai ir dalyviai itin laukė kito momento – mokytojų apdovanojimo už geriausią šokį.
Ministrė A.Pitrėnienė kartu su mokslų centro AHHAA atstovais apdovanojo mokytojus – Šokio konkurso nugalėtojus.
Nugalėtojais konkurse tapo Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija, Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinė mokykla, Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazija, Mažeikių politechnikos mokykla, Jonavos senamiesčio gimnazija ir Kauno Miko Petrausko muzikos mokykla.
Laimingi pedagogai „Litexpo“ rūmuose skambant Robbie Williamso dainai dar kartą parodė, kad nepamiršo išmoktų šokio judesių.
Puoselėja kūrybišką dvasią
Parodoje dalyvauja daugiau nei 100 įmonių ir švietimo įstaigų. Šiemet parodoje daug dėmesio skiriama tėvams, jų vaidmeniui ir įsitraukimui į vaiko ugdymo(si) procesą.
„Paroda kiekvienam lankytojui stengsis atskleisti, kaip švietimo bendruomenė, mokslo ir verslo atstovai bando suremti pečius ir kartu ieškoti atsakymo į klausimą, kokiu keliu švietimas turėtų eiti, kad jo indėlis į šalies perspektyvą, į inovacijų kultūros formavimą būtų svarus, – sakė švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė. – Mes visi turime būti kūrybiški, ieškoti naujų darbo formų. Kaip tik tokie renginiai ir suteikia galimybių visiems išbandyti, kas nauja, įdomu, ir visa tai perkelti į savo mokyklą ar klasę.“
Parodos rengėjai kviečia mokinius, jų tėvus, mokytojus plačiau sužinoti apie STEAM ir inovacijas. Atidarymo diena prasidėjo konferencija „Inovacijų kultūros ugdymas bendradarbiaujant. STEAM: mokykla-mokslas-verslas“. Mokyklų direktoriams, mokytojams, švietimo administratoriams, politikams, mokslo, verslininkams skirtoje konferencijoje buvo pristatyta STEAM filosofija ir samprata, STEAM veiksmų plano tikslai. Apie inovacijų kultūros formavimą kalbėjo švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė, STEAM strategijos politiką Europoje pristatė svečias iš Belgijos Yves'as Beemaert'as, apie konkretų įgyvendinimą mokykloje papasakojo KTU inžinerijos licėjaus direktorius dr. Dainius Žvirdauskas, Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė ir Šiaulių dainų progimnazijos direktorius Viktoras Varanavičius. Konferencijoje taip pat dalyvavo pranešėjas iš Indijos Srini Swaminathanas.
Itin svarbu paskatinti mokinius pažinti ir išbandyti su STEAM susijusias veiklas dar mokykloje. Nors Lietuvoje didėja kvalifikuotų tyrėjų ir STEAM specialistų poreikis, jaunimo susidomėjimas STEAM krypčių studijomis vis dar mažas.
Atradimų laboratorijos – parodos naujiena. Tai erdvė, kurioje mokiniai kartu su mokytojais dalyvaus praktinėje veikloje, leisiančioje suprasti jungtis tarp gamtos, technologijų, inžinerijos, meno ir matematikos, jų praktinį pritaikomumą, reikšmę kasdieniam gyvenimui bei mūsų istorijos pažinimui.
Atradimų laboratorijas sudaro 9 skirtingų tematikų laboratorijos, skirtos 1–12 klasių mokiniams. Mokyklos, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Estijos mokslo centras AHHAA laboratorijose mokinius kviečia kurti audiovizualinės inžinerijos produktų, robotų, skaitmeninio montažo būdu nusikelti į netikėčiausią aplinką, tyrinėti ląsteles ir kt.
Mokytojams siūlomi interaktyvūs mokymai apie savivertę, emocijų higieną, stilių ir įvaizdį. Bus surengta paskaita „Mokytojo charizma“, dalijamasi patirtimi, vyks diskusijos. Parodos atidarymo dieną Prestižo erdvėje vyks diskusija „Žvelkime giliau: ką daryti dėl mokytojo profesijos prestižo?“, kurioje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė, dr. Aurimas Juozaitis, Vygantas Kornejevas, Utenos r. Leliūnų pagrindinės mokyklos direktorius, „Renkuosi mokyti!“ alumnas ir kt.
Renginių gausu
Šeštadienį prasidėjo konferencija „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“. Konferencijos dalyviai analizavo sėkmingo medijų bei informacinio raštingumo ugdymo ir jo plėtros prielaidas, diskutavo, koks vaidmuo tenka įvairioms suinteresuotoms grupėms (mokytojams, mokyklų bibliotekininkams, tėvams), buvo pristatomi Lietuvos ir Šiaurės šalių pavyzdžiai, projekto „Medijų ir informacinio raštingumo ugdymas“ metu sukurti įrankiai mokytojams ir mokyklose atlikto tyrimo rezultatai.
Kita šeštadienio konferencija „Tėvai – pokyčių jėga ir ugdymo partneriai“. Konferencijos temos – tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su mokykla, jų indėlis kuriant atsvarą patyčių kultūrai, galimybės geriau pažinti vaikų gebėjimus, realizuoti savo lūkesčius. Konferencijos metu tėvams bus sudaryta galimybė mažose grupėse aktyviai pabendrauti su pranešėjais, pasidalyti idėjomis, patirtimi.
Parodoje bus gvildenamos pilietiškumo, neformaliojo ugdymo, kūrybiškumo stiprinimo mokykloje temos. Z kartos atstovai pristatys savo asmenines istorijas, bus kalbama apie santykius su tėvais ir mokytojais, vyks „Ugdymo sodo“ mokymai, o sporto klube – mankšta smegenims.
Pasak Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro psichologės Aidos Šimelionienės, daugelio pastarojo dešimtmečio tyrimų rezultatai rodo, kad kuo anksčiau ir aktyviau tėvai įsitraukia į vaiko ugdymo(si) procesą, tuo geresnius mokymosi rezultatus pasiekia jų vaikai. Todėl šiandien vienu iš svarbių švietimo tikslų tampa siekis didinti tėvų dalyvavimą ir įsitraukimą į jų vaikų ugdymo procesą.
„Džiugina tai, kad šiandien vis daugiau tėvų gana aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme keisdami nuostatą, kad tai yra tik pedagogų ir mokyklos reikalas. Tačiau tiek pedagogai, tiek tėvai vis dar mokosi, kaip tinkamai ir efektyviai įsitraukti į šį procesą ir padėti savo atžaloms“, – teigė psichologė A.Šimelionienė.
Psichologė pabrėžė, kad dar iki vaikui pradedant lankyti mokyklą tėvai turėtų pradėti jį ruošti naujam gyvenimo etapui – gyvenimui ir mokymuisi už šeimos ribų. Iš anksto reikia ugdyti tokius vaiko įgūdžius, kurie padėtų jam mokytis, tinkamai elgtis, spręsti iškilusius sunkumus savarankiškai. Itin svarbu, kad prieš eidamas į mokyklą vaikas būtų mokomas išreikšti savo ir suprasti kitų jausmus, kontroliuoti savo elgesį, įgytų tam tikrų savarankiško darbo įgūdžių. Kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, tėvams tenka dar viena funkcija – bendradarbiauti su pedagogais, siekiant užtikrinti vaiko saugumą, gerą emocinę savijautą mokykloje, o kartu ir gerus mokymosi rezultatus.
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Kristina Paulikė sakė, kad turbūt ne kartą tėvams teko išgirsti iš mokytojų apie kitokį (ne tokį, koks jis žinomas šeimoje) jų vaiką. Taip yra todėl, kad tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaikų poreikiams identifikuoti, neįsiklauso, neišgirsta, nemato, nesidomi jų savijauta, svajonėmis, veikla. Jei vaikas skirtingai elgiasi namuose ir mokykloje, tai jau yra rimtas signalas tėvams, kad turi susirūpinti ir vaikams skirti daugiau dėmesio, nei iki tol skyrė. Į pagalbą visada gali ateiti pedagogai, su jais problemos būtų išspręstos žymiai lengviau.
Kaip teigė K.Paulikė, ne paslaptis, kad vaikai bendravimo kultūrą ir elgesį perima iš tėvų. „Jei tėvų elgesys nėra tinkamas, tai nereikia stebėtis ir vaikų elgesiu. Vaikai susitinka vieni su kitais ir, jei kuris nors iš jų atsineš ne visai tinkamą elgesio modelį, tai toks elgesys darys įtaką ir kitų vaikų elgesiui. Tuomet ugdymo įstaigoje užsisuka problemų ratas – patyčios, konfliktai, mokyklos nelankymas, priklausomybės“, – įsitikinusi K.Paulikė.
Jos teigimu, ugdymo procese šeima nėra matoma kaip visuma, kurioje yra ir tėtis, ir mama, ir vaikai, ir seneliai. Jei problemų turi šeima, jų turi ir vaikas, o tada – jau ir klasė, ir mokykla.
Parodą rengia Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras ir „Litexpo“.
