Investicijos išjudino statybas
Seniausią šalies teatrą dar ne taip seniai supo statybų laužo kalnai, o dabar atnaujinti fasadai tviska autentiškomis spalvomis – taip jie buvo nudažyti ir tarpukariu. Suremontuotas stogas, atkurtas į Teatro aikštę atgręžtas pagrindinis fasadas su trikampiu ornamentiniu frontonu, kuriame įkomponuotas Klaipėdos herbas.
Taisant ankstesnes konstruktorių ir restauratorių klaidas, visi teatro fasadų pamatai sutvirtinti poliais, kad sienos nesmegtų į žemę. Rekonstruotas teatras vėl nušvito, kai buvo išmontuotos jį supančios tvoros.
KVDT direktorius Tomas Juočys patikino, kad pagrindinis rangovas – statybų įmonė „Pamario restauratorius“ – visus projekte numatytus darbus atliko kruopščiai ir pareigingai: „Valdžia mūsų nelepino investicijomis, todėl teatras buvo rekonstruojamas aštuonerius metus. Reikalai pradėjo judėti sparčiau po to, kai Klaipėdos dramos teatrui iš valstybės biudžeto atseikėta apie 14 mln. litų. Dar 2 mln. litų gavome iš Europos Sąjungos fondų.“
Nemenkos investicijos skirtos vidaus įrangai. Apatinėse teatro patalpose sumontuoti galingi scenos mechanizmai. Hidraulikai, išskirtinei garso bei apšvietimo aparatūrai išleista apie 6 mln. litų. Pažangiausios technologijos teatralams atveria platesnių, dar neregėtų galimybių džiuginti žiūrovus įtaigesniais ir spalvingesniais spektakliais.
Automatiškai valdoma scena judės kartu su žiūrovų parteriu. Kėlimo mechanizmai ir sceną, ir patį parterį galės kilnoti įvairiais lygiais, sukinėti į šonus. Paslėpus grindyse kėdes, plokštumas įmanoma sulyginti taip, kad žiūrovų salė ir scena taptų vientisa erdve, tinkančia ne tiktai teatro pastatymams.
Žiūrovų parterį įmanoma paversti scena ir atvirkščiai – perkelti veiksmą ten, kur anksčiau sėdėjo publika.
Muziejus primins teatro praeitį
Kita vertus, pertvarkytas dramos teatras neprimena universalios sporto ir pramogų arenos, nors šiuolaikiškos technologijos šeimininkams atveria nemažai kitokios veiklos galimybių: čia bus rengiamos konferencijos, minimos iškilmingos datos, šeimininkai galės priimti garbingų svečių delegacijas. Kultūros ir verslo renginiai, nesusiję su pagrindine teatralų veikla, jau numatyti KVDT planuose, o pajamos papildys kultūros įstaigos biudžetą.
Viršutinėse patalpose įrengtame muziejuje lankytojai susipažins su šlovinga dar 1819 metais vietos pirklių pastangomis ir lėšomis prie Danės upės iškilusio teatro, kuriame buvo statomos ne tik dramos, komedijos, bet ir muzikiniai spektakliai, praeitimi. Senoji uostamiesčio publika garsėjo reiklumu – repertuaras, aktoriai, režisieriai sulaukdavo ir aršios kritikos, ir triukšmingų plojimų. Šiaip jau klaipėdiečiai visada mėgo teatrą.
Klaipėda, senais laikais vadinta Mėmeliu, buvo nuošalus Prūsijos užkampis, tačiau vietos teatras garsėjo audringa veikla – provincijos scenoje dirigavo su Karaliaučiaus operos atvykęs vokiečių kompozitorius Richardas Wagneris, neretai pasirodydavo iš Berlyno, Vienos, Prahos į Rygą, Sankt Peterburgą, kitus didmiesčius keliaujančios operos, baleto ir dramos žvaigždės. Vietinių teatralų maršrutai nusidriekdavo į Tilžę, jie gastroliuodavo ir Vilniuje.
Mėmelio pirkliai globojo teatralus
Napoleono agresijos laikais, kai Prūsijos sostinė laikinai buvo perkelta į Mėmelį, čia vienus metus rezidavo karalius Frydrichas Wilhelmas III su visais sosto įpėdiniais (jo žmona Liuzė sulaukė net dešimties vaikų). Rytprūsiuose itin mylima ir net garbinama Prūsijos madona Luizė lankydavosi Mėmelio teatre.
Pirmasis Klaipėdos teatras, vadintas Pasirodymų namais, veikė kitur – ankštame Danės uosto pastate, netoli tos vietos, kur vėliau buvo pastatytas ir iki šiol stūkso raudonplytis sandėlis „Germania“. Naujasis teatras iškilo centrinėje aikštėje, kurią 1912 metais papuošė iš Mėmelio kilusio garsaus vokiečių poeto Simono Dacho kūrinio herojės Toravos miestelio gražuolės Anikės bronzinė skulptūra.
Vokiškoji Klaipėda garsėjo labdaros tradicijomis, todėl miesto teatrą ne tik lankė, bet ir rūpestingai globojo, savo lėšomis remdavo turtingi mecenatai – medienos pirkliai, laivų, uosto įmonių savininkai, juristai. Vienu metu, kai šiai meno šventovei grėsė bankrotas, susijaudinę verslininkai netgi buvo išpirkę Mėmelio teatro akcijas.
Spektakliai griūvančiame pastate
Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos teatre darbavosi ir vokiečių, ir lietuvių trupės – spektakliai buvo statomi dviem kalbomis. Tarpukariu čia skambėjo ne tik iškilaus lietuvių tenoro Kipro Petrausko, bet ir jo artimo bičiulio Fiodoro Šaliapino atliekamos arijos. Garsus rusų bosas specialiai buvo atvykęs iš Paryžiaus į Klaipėdą koncertuoti.
Teatro praeitį primena ant sienų pritvirtintos marmurinės lentos su išraižytomis čia kadaise dirbusių garsių aktorių, dirigentų, režisierių, chorvedžių pavardėmis. Restauratoriai atnaujino teatro fojė įkurdintą klaipėdiečio skulptoriaus Klaudijaus Pūdymo kūrinį „Mūzos“ – grakščias kaukėmis savo veidus dangstančias bronzines deives. Kaip ir anksčiau, mūzos vilioja apsilankyti dabar neatpažįstamai pasikeitusiame Klaipėdos dramos teatre.
Uostamiesčio teatralai šiandien galbūt šypsodamiesi prisimena netolimą praeitį, kaip rizikuodami ne tik savo, bet ir žiūrovų saugumu kūrė spektaklius ir vaidino griūvančiame pastate. Keista Lietuvos kultūros politika: mūsų šalyje teatrai statomi ir restauruojami kaip Barselonos katedra – jeigu ne šimtmečius, tai bent jau dešimtmečius.
Kai avarinės būklės Klaipėdos dramos teatras buvo uždarytas, jo padaliniai, inventorius, dekoracijos buvo išskaidyti po visą miestą. Spektakliai perkelti į Žvejų rūmus, repeticijos vykdavo kur papuola.
Nauja įranga nustebino ministrą
„Kaip dirbti tokiomis sąlygomis, optimistiškai žvelgti į ateitį, įkvėpti trupę kurti, formuoti patrauklų repertuarą, išsaugoti žiūrovus? Likę be savo namų mes, aišku, nenuleidome rankų, visi darėme, ką galėjome“, – sunkiausią laikotarpį prisimena teatro meno vadovas ir režisierius Povilas Gaidys.
Per tą laiką nemažai talentingų aktorių nusivylė įstrigusiomis, jų karjerą žlugdančiomis statybomis. Pakėlusius sparnus klaipėdiečius išskėstomis rankomis sutiko kiti Lietuvos teatrai. Tačiau trupės branduolys, didvyriškai iškentęs visus sunkumus, dabar turi tai, apie ką kiti teatrai gali tik svajoti.
„Rekonstruotų teatro statinių ir įrenginių derinimo bei patikros, priėmimo procedūros jau atliktos. Esame laimingi ir didžiuojamės, kad turime puikias sąlygas dirbti ir kurti. Mums tai iššūkis ir džiaugsmas vienu metu“, – kalbėjo KVDT direktorius T.Juočys.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis, jau įsitikinęs, jog projektui skirtos valstybės biudžeto ir ES lėšos nenuėjo vėjais, teigia, kad Klaipėdos dramos teatras – vienas moderniausių Baltijos regione: „Kitur man neteko matyti tokios puikios salės, scenos su tokiais mechanizmais, garso ir apšvietimo įranga.“
Nušveis aikštę ir Toravos Anikę
Klaipėdiečiai į rekonstruoto dramos teatro atidarymo šventę pakvietė prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Algirdą Butkevičių. Pastarasis, dažniau lankantis ne kultūros įstaigas, o Klaipėdos jūrų uosto krovos įmones ir Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą, žadėjo pasirodyti dramos teatre šeštadienį.
Viena didžiausių Klaipėdos uosto jūrų krovinių kompanija „Bega“ aplenkė visus svečius – penktadienį šios įmonės generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis ir KVDT vadovas T.Juočys restauruoto dramos teatro patalpose pasirašė ilgalaikę mecenavimo sutartį.
„Bega“ įsipareigojo per trejus metus Klaipėdos dramos teatro veiklai skirti 30 tūkst. eurų paramą. Be to, Tarptautinės teatro dienos proga uostininkai dviem iškiliausiems sezono aktoriams arba režisieriams skirs 2000 eurų skatinimo premijas už meilę savo profesijai, teatrui ir uostamiesčio publikai.
Klaipėdiečiai, regis, nusiteikę skambiai pažymėti teatro atidarymo šventę. Dalyvauti iškilmėse pakviesta apie keturi šimtai svečių – tiek, kiek jų gali tilpti Didžiojoje salėje.
Paskutinę akimirką pastebėjusi, kad Toravos Anikės skulptūra Teatro aikštėje apdergta kirų, sukruto ir Klaipėdos savivaldybės administracija – teatralams pažadėta iki iškilmių pradžios apkuopti uostamiesčio simbolį.
Ne tik politikai, bet ir visi teatro sugrįžtuvių į namus šventės dalyviai šeštadienį galės pasivaikščioti po rekonstruotas patalpas, apžiūrėti sales, naujas scenos technologijas. Žiūrovams parengtas siurprizas – nuotaikingas pačių aktorių sukurtas ir režisuotas šventinis koncertas.
Suksis spektaklių konvejeris
Pirmoji premjera numatyta gruodžio pradžioje – režisierius Gytis Padegimas baigia statyti spektaklį pagal filosofo ir rašytojo Arvydo Juozaičio istorinę dramą „Luizė I“. Pagrindinį Prūsijos karalienės vaidmenį atliks populiari televizijos serialų aktorė Inga Jankauskaitė. Per premjerą žiūrovai pamatys ir įvertins visas rekonstruotos scenos galimybes.
Po Naujųjų metų bus rodomas KVDT meno vadovo ir režisieriaus Povilo Gaidžio spektaklis pagal Eduardo De Filippo komediją „Kalėdos Kupjelų namuose“. Užkulisiuose sklinda kalbos, kad šis pastatymas irgi bus išskirtinis – po premjeros teatro kūrėjas ir ilgametis vadovas P.Gaidys gali atsisveikinti su aktyvia kūrybine veikla.
Atnaujintoje scenoje kitąmet žiūrovai išvys ir daugiau premjerų. Tarp jų bus „Aparte“ teatro meno vadovo Andrejaus Liubimovo spektaklis pagal rusų dramaturgės Ksenijos Dragunskajos specialiai Klaipėdos teatralams parašytą veikalą „Miestas teatras“, Darius Rabašausko režisuota Slawomiro Mrozeko pjesė „Piotro Ohėjaus kankinystė“.
Spektaklį Dante „Pragaro“ motyvais, Dono Nigro „Paolas ir Frančeska“ rengiasi statyti Jonas Vaitkus. Kitų metų pabaigoje planuojama Gintaro Grajausko pjesės „Pašaliniams draudžiama“ premjera. Ją režisuos Oskaras Koršunovas.
