Studentai nesutinka su Švietimo ir mokslo ministerijos siekiu apibrėžti gerai besimokantį pilietį, kurio vidurkis po reguliarios žinių patikros didesnis nei 7 ir kuris neturi akademinių skolų. Tai numatoma naujame mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projekte.
Trečiadienį jie atėjo tik keturiese, nes esą nesuspėjo suderinti leidimo su Vilniaus miesto savivaldybe, tačiau grasina masiniais protestais, jei pataisa Seime bus priimta.
Pati švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė aiškino, kad rinkimų finišas jau matyti, dėl to studentai protestuoja: „Aš manau, kad yra oponentų noras pažaisti rinkimus jau šiandien.“
Ragino nežiūrėti į vertinimus
Akcijos dalyviai skatino, kad švietimo ir mokslo ministrė atsiimtų pataisą, nes tai esą neteisinga studentų atžvilgiu. Studentai anksčiau rengė tokias iniciatyvas kaip „Seimūne, ar girdi mus?“ ir rašė laiškus Seimo nariams.
„Skirtingose aukštosiose mokyklose tas septynetas suvokiamas skirtingai. Užtenka pasižiūrėti į skirtingus fakultetus – technologinių ir socialinių mokslų. Technologinių mokslų studentui gauti 7 kur kas sunkiau ir jis iškristų į mokamą vietą“, – kalbėjo prie grandinės prisirakinęs Kauno technologijos universiteto studentas Mindaugas.
Studentai pageidauja ir teikia siūlymą, kad gerai besimokančio studento apibrėžimas būtų siejamas su kreditų skaičiumi, o ne jų įvertinimu.
„Jei studentas pateisina studijų programą ir gauna visus kreditus, vadinasi, jis jau yra gerai besimokantis ir gali gauti diplomą“, – papildė Šiaulių universitete kūno kultūros ir sporto pedagogiką studijuojanti Margarita.
Pašnekovės nuomone, bet koks studentas, neturintis skolos, gali būti vadinamas geru studentu. „Besimokantys geriausiai galėtų gauti visišką valstybės finansavimą, o blogiau besimokantys – dalinį“, – kalbėjo akcijos dalyvė.
Skirtingose programose įvertinimai negali sutapti
Studentai bandė guostis, kad skirtumai tarp skirtingų studijų programų yra dideli ir tą 7 balų vidurkį vieniems yra sudėtinga surinkti, o kitiems lengva.
„Šiemet įstojau studijuoti programos sistemų specialybės. Čia mokytis tikrai nėra lengva ir turėti 7 balų vidurkį tikrai sunku. Ypač sunku pirmame kurse, kai turi persiversti ir kartu mokytis ir kitus universiteto dalykus. Tai kirstų pirmakursiams ir tuose universitetuose, kuriuose sunku gauti 7“, – kalbėjo Vilniaus kolegijoje studijuojantis Donatas.
Pasak akcijos dalyvio Donato, priėmus naują pataisą, 40 proc. studentų universitetuose ir apie 70 proc. kolegijose prarastų valstybės finansuojamas studijų vietas.
Studentai aiškino, kad iš principo reikia keisti aukštojo mokslo sistemą. Švietimo ir mokslo ministrė esą į tai nežiūri rimtai ir tik nori padaryti vieną darbą per savo kadenciją.
Vykdo Konstitucinio teismo nurodymą
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės, visi gyvename demokratinėje valstybėje ir turime galimybę išsakyti savo mintis.
„Jie pasirinko ministeriją, kurioje daugiau nei dvejus metus dirbo darbo grupė, turinti ir studentų atstovų. Aš taip pat pasisakyčiau vienareikšmiškai, kad būtų geriausia, jog aukštasis mokslas būtų nemokamas visiems gebantiems ir galintiems studijuoti universitete, bet šiandien Lietuva tokių galimybių neturi ir mes turime ieškoti sistemų susitarti, kas yra gerai, ir tai finansuoti“, – teigė ministrė.
Po Konstitucinio teismo išaiškinta, kad rotacijos dalykai turi būti įteisinti įstatyme ir turi būti konkretūs bei aiškūs. Negali būti galimybės aukštosiose mokyklose interpretuoti skirtingai. Todėl nutarta, kad tas studentas vadinsis gerai besimokančiu, kuris gauna 7 ir daugiau. Ministrė prieštaravo studentų žodžiams, kad darbo grupėse jų nesiklausė.
„Pasakysiu savo asmeninę nuomonę: vien tik išlaikyti, nesvarbu, kokiais pažymiais, ir surinkti tam tikrą skaičių kreditų, ar tai nebūtų kartelės nuleidimas? Mums svarbu gerai paruošti studentai, kurie ateitų į gamybą, verslą ar Lietuvos ūkį“, – pažymėjo ministrė.
Svarbu pasirinkti tinkamas studijas
Studentai ir universitetų rektoriai pritarė, kad skirtumai tarp skirtingų studijų programų yra dideli. Paklausus, ar juos galima vertinti pagal tą pačią sistemą, ministrė atsakė iš savo patirties: „Turiu du sūnus. Vienas baigė socialinius mokslus, kitas VGTU mechatroniką, o tai yra labai sunku. Jei vaikas yra gabus, jam 7 nėra riba. Būčiau labai liūdna, jei mano vaikai būtų mokęsi tik 4 ar 5 – anoks čia specialistas“, – teigė A.Pitrėnienė.
Pasak ministrės, gauti 7 ar 8 balus, jei esi humanitarinės krypties, paprasta, bet tiksliukui patekus į humanitarinę kryptį – labai sudėtinga.
„Vaikas pirmiausia turi tinkamai pasirinkti, kam jis yra gabus. Jei esi tiksliukas ir sekasi matematika, turi rinktis tą kryptį ir inžinerines programas. Jau šeimoje turi būti apsisprendžiama, kuo vaikas bus. Visi turime dirbti viena kryptimi ir tinkamai pasirinkti. Tada ir 7 gauti bus nesunku“, – pažymėjo švietimo ir mokslo ministrė.
