Lietuviškos skyrybos: slepiami vaikai ir reketo pradžiamokslis

Vaiko gyvenamosios vietos slėpimas, jo išvežimas į užsienį, draudimas bendrauti su seneliais ir kitais giminaičiais – tai tik kelios priemonės, kurių skyrybų kare griebiasi buvusius sutuoktinius norintys paerzinti tėvai ar motinos.

Jei sutuoktiniams nepavyksta santuokos nutraukti taikiai, užverda tikras karas.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
Jei sutuoktiniams nepavyksta santuokos nutraukti taikiai, užverda tikras karas.<br>R. Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Nov 12, 2015, 9:03 AM, atnaujinta Oct 4, 2017, 7:23 PM

Lietuvoje abu tėvai turi vienodas teises rūpintis savo vaiku net po skyrybų, tad pasitaiko atvejų, kai, norėdami įrodyti kiekvienas savo tiesą, vaiką užrašo ir į dvi skirtingas mokyklas.

Tikras mūšis užverda tada, kai tenka suskaičiuoti, kiek iš tiesų kainuoja vaiko išlaikymas: drabužiai staiga ima brangti, o štai dar ir buvęs sutuoktinis ar sutuoktinė užsimano prisiteisti išlaikymą sau.

Vaikai dingsta lyg į vandenį

Advokatas Darius Ališauskas pasakojo, kad problematiškiausi tie skyrybų atvejai, kai vienas iš tėvų sugalvoja kraustytis į užsienį. Tada galimybės bendrauti su vaiku kitam iš tėvų būna itin apribotos.

„Tokiu atveju problemų kyla ir dėl to, kad negali vaiko lankyti taip dažnai, kaip nori, bet jei santykiai tarp buvusių sutuoktinių itin blogi, tai būna taip, kad dingstama su vaiku be pėdsakų. Būna, kad ne tik nepalieka kontaktinių duomenų, bet net nepraneša, nei kuriame mieste gyvena, nei kur vaikas mokosi“, – pasakojo advokatas. Itin dažnai tokiais atvejais tėvai stengiasi apriboti ir bendravimą internetu.

Teisininkas pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų nežino adreso, kur su kitu tėvu gyvena vaikas, net jei ir visi šeimos nariai yra to paties miesto gyventojai. „Būna, susitinka mieste atsitiktinai, o ir policija tokiais atvejais padėti neskuba, teigia, kad tokiomis paieškomis neužsiima. Juk adresą sužinoti kokių nors kitokių galimybių  nėra, ypač jei žmonės butus nuomojasi, nuomos sutarčių neregistruoja, patys gyvenamosios vietos ten nedeklaruoja“, – pasakojo ilgametę darbo patirtį turintis advokatas.

Vaikas blaškomas tarp Lietuvos ir Ispanijos

Itin daug problemų kyla, kai tėvai bando nuspręsti, su kuriuo iš jų turi gyventi vaikas. „Šiuo metu turiu bylą, kai tėvai nesutaria. Mama kategoriškai reikalauja, kad vaikas su ja gyventų užsienyje, o tėvas nori, kad jis liktų Lietuvoje. Ispanijos teismas įpareigojo vaiką grąžinti tėvui, mama taip ir padarė, bet atvykusi čia vėl kreipėsi į teismą norėdama vaiką atsiimti. Teismai vyksta ir Lietuvoje. Sunku ir pasakyti, kas čia teisus.

Vaikas užregistruotas vienoje mokykloje, nes jis Lietuvoje ir turi pradėti mokslo metus, bet mama kategoriškai reikalauja išbraukti iš mokinių sąrašų. Mama mano, kad faktas, jog vaikas eina į mokyklą, jai apsunkins galimybes išsivežti jį į Ispaniją. Mokykla nesutinka mokinio išbraukti, nes vaikas dar Lietuvoje, tad jos vadovas skundžiamas Švietimo ir mokslo ministerijai“, – pasakojo D.Ališauskas.

Nors toks karas kainuoja brangiai ir suryja daug laiko, šalių noro įrodyti savo tiesą nenumalšina jokie argumentai. Anot advokato, vaikas – brangiausia, ką galima turėti, tad ir priemonių imamasi pačių įvairiausių.

„Niekada nė vienas iš tėvų atvirai nepripažins, kad įvairių apribojimų kitai pusei tikslas – paerzinti ar apsunkinti gyvenimą. Dažnai pasipila kaltinimai smurtavimu, girtavimu, kad vaikui, pavyzdžiui, su tėvu nesaugu. Bet žiūri į tą tėvą ir matai, kad žmogus tvarkingas, mandagus ir visuomet, kur reikia, atvyksta laiku“, – kalbėjo teisininkas. Kartais siekiama, kad vaikas  nepasiliktų su tėvu vienu du, kad nenakvotų tėvo namuose ir pan.

„Itin keistai atrodo, kai  motina kategoriškai draudžia bendrauti su kita tėvo žmona. Matyt, bijoma tam tikros konkurencijos. Juk negali tėvas tik gatvėje bendrauti su vaiku, o parsivesti jo į namus negali, nes juose gyvena kita moteris“, – kalbėjo pašnekovas.

Staiga  pabrangsta drabužiai

Kai kalba pasisuka apie vaikui išlaikyti skiriamus pinigus, sumos staiga ima ir išauga: „Staiga pabrangsta kompiuteriai, drabužiai. Žinoma, drabužiai gali kainuoti labai skirtingai, bet kai mama rašo, kad striukė kainuoja 100 eurų, o tėvas sako, kad kartu gyvendami niekuomet tokios brangios nepirkdavę, tuomet teismas atsižvelgia į abi puses ir išveda vidurkį.

Advokatas pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai vaiku besirūpinantis tėvas ar mama nurodo, jog būtina padengti vaiko atostogų  užsienyje išlaidas, nors iki tol šeima nevykdavo atostogauti į užsienį: „Mama nurodo, kad tėvas turi apmokėti vaiko atostogas užsienyje, tėvas tada stebisi, esą anksčiau niekuomet du kartus per metus užsienyje neatostogaudavo.“

Fiktyvios ligos

Advokatas Edmundas Mikučiauskas pasakojo, kad neretai tėvai pageidauja nustatyti draudimą vienam iš tėvų matytis ir bendrauti su vaiku kitam nedalyvaujant. „Pagrindas tokioms sąlygoms būna tada, kai vaikas neturi tvirto ryšio su vienu iš tėvų ir norima jį sustiprinti. Tuomet nustatomas toks bendravimas dalyvaujant abiem tėvams.

Būna bandymų šia priemone piktnaudžiauti, siekiama įtikinti teismą, kad to ryšio su tėvu ar mama nėra. Naudojamasi tuo, kad tokiais atvejais vaikas yra mažametis“, – kalbėjo teisininkas.  Kai  kalbama apie kūdikį, kurį mama maitina krūtimi, o tėvas neturi priežiūros įgūdžių, tuomet abiejų tėvų dalyvavimas yra suprantamas.

„Būna, kad vienas iš tėvų nuolat sukelia kliūčių kitam bendrauti su vaiku, pavyzdžiui, sakoma, kad vaikas serga, nors taip ir nėra, ar sugalvojama kitokių kliūčių ir atsisakoma leisti su vaiku pasimatyti.

„Pavyzdžiui, mane kolegė advokatė bando įtikinti, kad vaikai auga taip greitai, jog dvimečiui kas mėnesį reikia naujų batukų“, – pasakojo advokatas. Anot teisininko, dažniausiai jam įsimena tos bylos, kuriose būna akivaizdu, kad labiausiai dėl tėvų elgesio kenčia vaikai.

Neretai pasitaiko atvejų, kai atėję klientai domisi, kiek kainuoja parengti skyrybų dokumentus, kokios sąlygos, bet vėliau į teisininko kabinetą negrįžta: „Nemanau, kad tai lemia kaina, tiesiog dėl kokių nors priežasčių žmonės persigalvoja. Daryčiau išvadą, kad šio persigalvojimo priežastis – ne sąnaudos.“

Buvę sutuoktiniai nori išlaikymo

Advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė pasakojo, kad  kartkartėmis pasitaiko, jog santuokos nutraukimo byloje prašoma priteisti išlaikymą ne tik vaikams, bet ir buvusiam sutuoktiniui.

„Neretai klientai įsivaizduoja, kad išlaikymas priklauso jau vien todėl, kad santuokos nutraukimo proceso metu vienas iš sutuoktinių dirba, o kitas ne. Tuomet tenka aiškinti, kad ši teisė siejama  ne tik su prašančio priteisti išlaikymą sutuoktinio turtine padėtimi, tačiau būtina įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinio nedarbingumą, amžių. Siekiama nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti.

Teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti.

Pasak advokatės, būna atvejų, kai klientai nori įdarbinti advokatus ir sekliais.

 “Pasitaiko, kad žmonės prašo advokatų ne tik parengti dokumentus ir atstovauti teismuose, bet ir padėti surinkti įrodymus dėl sutuoktinių neištikimybės.

Dažnai klientai teiraujasi, ar verta kreiptis į privačius detektyvus, klausia, ar teisme gali kito sutuoktinio neištikimybę įrodinėti nuotraukomis, pokalbių įrašais, trumposiomis žinutėmis, ar gali į telefonus ir kompiuterius įdiegti sekimo programas“, – pasakojo teisininkė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.