Prie tokio istorinio momento galbūt buvome šiek tiek priartėję, kai šešėlinė konservatorių karo ministrė R.Juknevičienė užsienio oro uoste išvydo besimeldžiantį musulmoną ir jai kilo visokių minčių, kuriomis ji tuojau pat viešai pasidalijo. Bet tuomet viskas baigėsi tik nemenku triukšmeliu, priminusiu dešiniųjų talibišką prigimtį.
O štai ne tik Liberalų sąjūdžio pažiba, bet ir nacionalinė vertybė D.Teišerskytė šešėlinės kultūros ministrės karūna nespėjo pasididžiuoti nė mėnesio, o tą karūną jai nuo galvos krapšto ne kas kitas, o pati partija.
Mat ši poetė, inteligentė, intelektualė, visokeriopa kultūrininkė viešai pareiškė, kad „negras“ ir klozetas jai kvepia vienodai. Tad bandantiems išvalyti savo liberalųjį kailį liberalams neliko nieko kita kaip atsiriboti nuo jautrios uoslės bendražygės.
Dar galbūt ne pro šalį būtų ją ištrenkus ir iš partijos ar iš Seimo frakcijos – kaip tai nedelsdami padarytų kokie nors tikri Europos liberalai.
Bet, regis, Liberalų sąjūdžio pažiba gali durimis trinktelėti ir pati – ji labai įsižeidė dėl tokio partijos išpuolio prieš jos garbę ir orumą. Šitaip likimo daužomą moterį telieka užjausti, juolab kad jos kolegos vyrai visiškai nenukenčia net dėl daug skandalingesnių pareiškimų.
Štai koks nors, apsaugok Viešpatie, P.Gražulis apie homoseksualus ar visokias kitokias mažumas, besikėsinančias į mūsų šventas vertybes, kalba tiek metų ir taip sūriai, bet kaip yra vienas svarbių valdančiųjų veikėjų, taip ir yra.
Nieko – ne viskas iš karto. Į Europos Sąjungą juk nukeliavome irgi ne per dieną.
