Įspūdingos valstybinės pensijos buvusiems teisėjams jau penkerius metus apskaičiuojamos ir mokamos pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarką.
Politikai pripažįsta, kad tokia padėtis nenormali, tačiau bandymai ką nors pakeisti baigiasi niekuo.
Tuo dar kartą buvo galima įsitikinti, kai Seimas atmetė teisingumo ministro Juozo Bernatonio teiktas įstatymo pataisas.
Pasiūlyta nauja tokių pensijų skaičiavimo tvarka neįtikino parlamentarų, kad buvusiems teisėjams atseikėjamos išskirtinės išmokos susitrauks.
Dalis Seimo narių įtarė, kad siūlomi pakeitimai Temidės tarnų senatvę būtų dar labiau praskaidrinę.
Mat kai kuriais atvejais jų pensija esą galėjo viršyti net dirbančių teisėjų atlyginimus.
Buvo siekta neišsišokti?
J.Bernatonis tokius Seimo narių, tarp kurių nemažai ir jo partijos bendražygių socialdemokratų, įtarimus neigė: „Jeigu ministras sako, kad teisėjų pensijos bus truputį mažesnės nei dabar, vadinasi, taip ir yra. Jei netiki ministru, reikia jį keisti.“
Anot politiko, buvo atlikti labai tikslūs skaičiavimai, kiek reikėtų lėšų teisėjų valstybinėms pensijoms išmokėti pagal naująją tvarką, – ši suma esą nebūtų didesnė nei dabar, o gal ir truputį mažesnė.
J.Bernatonis tikino, jog rengiant pataisas buvo atsižvelgta į tai, kad pensijos teisėjams nebūtų pačios didžiausios valstybėje, todėl projekte buvo numatyta, kad jos neturi viršyti 70 procentų buvusios algos: „Galbūt galima ir dar labiau mažinti tas ribas, kad teisėjai neišsiskirtų iš kitų.“
Kritikavo ir saviškius
Projektą pateikęs teisingumo ministras teigė siekęs, kad Seime dėl to bent prasidėtų diskusijos.
Pasak J.Bernatonio, buvo galima ieškoti ir rasti protingą, visus tenkinantį sprendimą, tačiau dauguma esą pasirinko populistinį kelią: „Net Teisės ir teisėtvarkos komitetas neparodė geranoriškumo ir jokio noro svarstyti.
Tai atskleidžia parlamentarų teisinį nihilizmą, paniekinamą požiūrį į teisę ir teisminę valdžią.“
Socialdemokratas dėl populizmo lopant po Konstitucinio teismo sprendimų įstatymuose atsiradusias spragas kritikavo ir savo partijos bičiulius.
„Algirdas Sysas klaidino Seimą teigdamas, kad tik teisėjai turi išskirtinę privilegiją – tuo pat metu gali gauti ir draudžiamųjų pajamų, ir valstybinę pensiją. Tai nėra tiesa.
Tikriausiai žmogus taip kalba, nes pralaimėjo kokią nors bylą. Tačiau tokioms kalboms nėra pagrindo – tai yra blefas“, – kalbėjo ministras.
Politikas aiškino, jog pasaulyje valstybinės pensijos teisėjams yra nustatytos tam, kad jie turėtų socialines garantijas, kurios garantuotų jų nepriklausomumą, o kai kurie Seimo nariai mano, jog tokias išmokas apskritai reikia naikinti.
Tvarka tenkina teisėjus
Kai Konstitucijos sargai įtvirtino nuostatą, kad buvusiems teisėjams negali būti mažinamos ar kitaip ribojamos pensijos ar kitos išmokos, per ekonominę krizę nurėžtos valstybinės pensijos buvo atkurtos, apskaičiuojamos ir mokamos pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymą.
Tokia tvarka bent jau teisėjus tenkino.
Ji numato, kad išėjęs į pensiją ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą turintis teisėjas gali pretenduoti į 45 proc. algos, kurią gaudavo per paskutinius penkerius metus, dydžio išmokas.
Penkeriais metais mažesnį stažą turintis teisėjas, be mokamos senatvės pensijos, gali tikėtis 35 proc. turėtos algos dydžio valstybinės pensijos, 10 metų teisėjo darbą dirbęs pensininkas – 20 proc. algos dydžio išmokos.
Teisingumo ministerijos duomenimis, vidutinis praėjusiais metais teisėjams išmokėtos valstybinės pensijos dydis buvo maždaug 2880 litų (834 eurai), o maksimali mokama teisėjų valstybinė pensija siekė 6236 litus (1806 eurus).
Teigiama, kad tokio dydžio valstybinė pensija mokama vos keliems Konstituciniame teisme visą devynerių metų kadenciją ir Aukščiausiajame teisme dirbusiems teisėjams.
Siūlė nustatyti ribas
Naują projektą parengusi Teisingumo ministerija numatė atsisakyti nuostatos, kad pensija priklauso nuo paskutinių penkerių teisėjo darbo metų atlyginimo dydžio.
Pataisų rengėjai siūlė taikyti specialią formulę, pagal kurią didžiausias koeficientas būtų buvęs taikomas Konstitucinio teismo teisėjams.
Į pensiją išėjęs toks teisėjas, jei neturi darbo stažo kitų grandžių teismuose, gautų 840 eurų (dabar Konstitucinio teismo teisėjo alga siekia 3,8 tūkstančio eurų).
Tačiau, pavyzdžiui, prieš metus šio teismo teisėju paskirtas buvęs Aukščiausiojo teismo vadovas Vytautas Greičius galėtų pretenduoti į gerokai solidesnę valstybinę pensiją, negu dabar mokama maksimali, – į 3 tūkst. eurų.
Mat 66 metų V.Greičius, kuris toliau gautų ir senatvės pensiją, turi itin didelį darbo stažą – teisėju dirba nuo 1976 metų.
Bet šiam teisininkui vis dėlto būtų taikomos numatytos ribos, pagal kurias valstybinė teisėjo pensija negali viršyti 70 proc. išmokėto vidutinio darbo užmokesčio.
Teisininkai supeikė projektą
Seimo Teisės departamento nuomone, Teisingumo ministerijos parengtos įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai.
Anot teisininkų, pensijos sulaukę teisėjai pretenduoja tiek į senatvės pensiją, tiek į valstybinę pensiją, kurios iš esmės dubliuojasi, nes pagrindinis kriterijus, kuris lemtų jų dydį, tas pat – socialinio draudimo ir darbo stažas.
Departamento teigimu, taikant ministerijos siūlytą formulę, jau po kelerių metų daugiau kaip 25 metų darbo stažą turinčio teisėjo valstybinė pensija gali siekti 70 proc. buvusios algos.
Tokiu atveju, pasak teisininkų, bendra pensijų suma gali viršyti ne tik kitų valstybei nusipelniusių asmenų pensijas, bet ir dirbančio teisėjo atlyginimą. Be to, atkreiptas dėmesys, kad, pavyzdžiui, prezidento renta sudaro 50 procentų buvusio darbo užmokesčio.
Seimo teisininkai, be kita ko, įžvelgė, kad pagal Konstitucinio teismo išaiškinimus ministerijos parengto projekto nuostatos gali pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės principą: „Abejotina, ar teisėjų ir kitų asmenų, tarnavusių Lietuvai ar turinčių nuopelnų valstybei, teisinė padėtis tiek labai skiriasi, kad būtų toks žymus jiems mokamų pensijų dydžio skirtumas.“
