Lietuvos užsienio reikalų ir Energetikos ministerijos neseniai gavo Baltarusijos Energetikos ministerijos laišką – jame prašoma sudaryti galimybę ateityje naudotis Kruonio HAE. Lietuva šią savaitę atsakė, kad tokios galimybės nėra, sako Energetikos ministerijos atstovas.
„Mes informavome Baltarusijos ministeriją, kad Lietuvoje rinka yra visiškai liberalizuota ir veikia pagal Trečiojo ES energetikos paketo reikalavimus, o elektra prekiaujama laisvos rinkos principais bei atsižvelgiant į ES reguliavimą. Pagal jį visa elektra turi būti prekiaujama biržoje, todėl galimybių rezervuotis pajėgumus elektros perdavimui per elektros jungtis su trečiosiomis šalimis nėra“, – BNS sakė energetikos ministro atstovas spaudai Mantas Dubauskas.
Kruonio HAE savininkės „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas sako, jog Baltarusija nepaaiškino, kam jai reikalingos Kruonio HAE paslaugos, tačiau tikėtina, jog ji nori rezervo būsimai atominei elektrinei. Šalis pati neturi analogiškos Kruoniui jėgainės, todėl tokios paslaugos ji turėtų prašyti kaimyninių šalių.
„Jie gali turėti pas save rezervą (bet, kiek žinau, neturi) arba gali susitarti su kaimyninėmis šalimis, kad jiems duotų kaip paslaugą tokį rezervą (...) Nesu tikras, nes tokio prašymo nesame gavę, todėl nežinome, kad jie dabar užsiima rezervo komplektavimu atominei“, – BNS sakė D.Misiūnas.
Pasak jo, Baltarusija dalyvauja BRELL elektros energetikos žiede, todėl yra pasirašiusi tarpsisteminius susitarimus su kaimyninių šalių perdavimo operatoriais, įskaitant ir „Ligrid“, pagal kuriuos ji gali prekiauti ir taip netiesiogiai Kruonio elektrinėje rezervuoti elektrą.
„Tokio dalyko, kaip tiesioginis susitarimas tarp vieno ar kito įrenginio savininko ir potencialaus jo kliento, nėra“, – BNS sakė D.Misiūnas.
„Litgrid“ atstovai sako, jog užtikrinti rezervą Baltarusijai ar kitam toje pat sinchroninėje zonoje dirbančiam operatoriui galima ir būtina avariniu atveju.
„Kiekvienas toje pačioje sinchroninėje zonoje dirbantis perdavimo sistemos operatorius atsako už rezervo palaikymą savo teritorijoje. Padėti kaimyniniam operatoriui užtikrinti rezervus avariniais atvejais yra normali, o dirbant toje pačioje sinchroninėje zonoje – ir neišvengiama praktika“, – BNS sakė įmonės komunikacijos vadovė Vilija Railaitė.
Pasak jos, dėl Kruonio HAE panaudojimo „Belenergo“ į „Litgrid“ nesikreipė, nes Kruonio jėgainės savininkė yra „Lietuvos energijos“ valdoma „ Lietuvos energijos gamyba“.
BNS kol kas nepavyko gauti nei Baltarusijos Energetikos ministerijos, nei jos energetikos koncerno „Belenergo“ komentaro.
„Lietuvos energijos“ vadovo teigimu, Kruonio HAE buvo statyta Ignalinos atominei elektrinei, jos pirminis tikslas buvo vadinamasis antrinis rezervas atominiams reaktoriams.
„Hidroakumuliacinės elektrinės funkcija yra keisti naktinę arba pigesnę elektrą brangesne. Antra funkcija yra rezervas, kurį elektrinė teikia sistemos operatorei „Litgrid“. Jei kalbėti apie pirmą funkciją, tai grynai prekybinis veiksmas – vienu metu elektrą nuperki, kitu parduoti (...). Susitarimų ar ekskliuzyvinių teisių čia nereikia. Jei kalbėti apie sistemines paslaugas, šiandien visą balansavimą ir rezervavimą užtikrina „Litgrid“. Bendrovė taip daro ne tik Lietuvoje, bet ir su kitomis šalimis, bendradarbiaudama su jų sistemos operatoriais“, – aiškino D.Misiūnas.
2013 metais Rusijos koncernas „Rosatom“ buvo pareiškęs, esą Kruonio HAE, jei veiktų kartu su Rusijos Karaliaučiaus srityje statyta Baltijos atomine elektrine, galėtų uždirbti didelį pelną.
2010 metais susidomėjimą nuomotis Kruonio HAE buvo išreiškę ir estai, dar anksčiau – Rusijos „Inter RAO“.
Kruonio HAE reikalinga ne tik šalies elektros poreikiams patenkinti, saugumui užtikrinti, bet ir leidžia palaikyti mažesnes elektros kainas. Jei nebūtų Kruonio, elektros kaina smarkiai išaugtų.
Paprastai naktimis nuo dviejų iki keturių Kruonio HAE blokų įkraunami pigesne naktine importuojama elektra. Dieną, kaip rezervas nenumatytiems atvejams, lieka įkrauti du blokai. Likusi elektra parduodama rinkai.
