Iš sostinės kilęs, 1995 metais baigęs Policijos akademiją 43 metų D.Pliavga beveik visą tarnybos laikotarpį dirbo Panevėžio policijoje – pradėjęs nuo eilinio kriminalisto, kilo karjeros laiptais, stovėjo prie šio miesto Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vairo.
Pastaruosius šešerius metus D.Pliavga ėjo Panevėžio rajono policijos komisariato viršininko pareigas, o nuo 2015 metų liepos keletą mėnesių laikinai vadovavo Pakruojo rajono policijos komisariatui.
Kaune nuo šiol jis kuruos kriminalinės ir viešosios policijos padalinius.
D.Pliavga svariai prisidėjo prie Panevėžio krašte ir už jo ribų siautėjusios „tulpinių“ grupuotės, kitų gaujų sutriuškinimo, ne kartą buvo apdovanotas ir skatintas. Daugžodžiauti nemėgstantis, draugiško būdo pareigūnas viliasi greitai pritapti antrame pagal dydį šalies mieste.
„Atrodo, jog su juo jau seniai kartu dirbame, nors susipažinome vos prieš kelias dienas. Jis nesislapsto už kitų nugarų – yra reiklus ne tik kitiems, bet ir sau“, – apie naują bendradarbį atsiliepė miesto policijos pareigūnai.
Nors garsioms Kauno, Panevėžio ir kitų miestų gaujoms jau uždėtas apynasris, patyręs kriminalistas atkreipė dėmesį į tai, jog atsiranda jaunų lyderių, stengiamasi kruopščiau maskuotis.
– Tyrėte daug bylų. Kurios iš jų išsiskyrė savo mastu, reikšmingumu? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Pliavgos.
– Devynerius metus vadovavau Panevėžio organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai. Bylų buvo įvairių. Daugiausia dėmesio skyrėme nušautiems, sužeistiems žmonėms, aukų artimiesiems. Siekėme, kad mieste įsivyrautų tvarka, o brutalius nusikaltimus vykdę asmenys atsidurtų kalėjime.
Buvo daug neištirtų įvykių, dėl to įvykdavo keršto akcijų.
Manau, mums pavyko sustabdyti kraujo praliejimą, pažaboti nusikalstamumą.
Ar viskas pavyko – galite spręsti jūs, žurnalistai, visuomenė.
– Ar Kauno nusikaltėlių pasaulis skiriasi nuo kitų Lietuvos didmiesčių gaujų savo braižu, veiklos apimtimi, žiaurumu?
– Kaunas turi savo specifiką, to negali paslėpti platų atgarsį sukėlę nusikaltimai, įvykdyti šiame mieste. Pavyzdžiui, garsioji kokaino byla ir kitos bylos, kurias pavyko išnarplioti.
Prioritetinės kryptys – nužudymų ir kitų rezonansinių nusikaltimų atskleidimas, šešėlinės ekonomikos, nelegalios prekybos akcizinėmis prekėmis pažabojimas.
Mano uždaviniai – tinkamai kontroliuoti tyrimą, nukreipti pajėgas reikiama linkme, siekti, kad nusikaltimai būtų sėkmingai ištirti. Rūpinsiuosi ne tik organizuotų nusikaltėlių sutramdymu, bet ir viešąja tvarka, eismo saugumu.
Svarbiausia, kad pareigūnai sureaguotų į nelaimes. Reikia stengtis kaip galima greičiau atvykti į jų vietą.
Tinkamai atliekant pareigas, įmanoma ištirti ir itin sudėtingus nusikaltimus.
– Ar parklupdžius „daktarų“ gaują Kauno nusikalstamas pasaulis, jo veiklos apimtys sumažėjo?
– Nekomentuosiu dabartinio miesto organizuoto nusikalstamumo masto – mes daugiau atliekame praktines užduotis, o ne vertiname.
Pareigūnams vertėtų toliau būti budriems, nes šiame pasaulyje atsiranda naujų žmonių, taikomi nauji metodai, formos. Užvertus vieną istorijos puslapį, atsiverčia kitas.
Manau, jog kovai su nusikalstamumu teisėsaugos pajėgų šalyje užtenka – sostinėje Kriminalinės policijos biuras, apskrityse veikia atitinkami padaliniai.
– Kokius nusikaltimus priskiriate prie rezonansinių?
– Nužudymus, kitus labai sunkius nusikaltimus. Nebūtinai tai turi būti gaujų karai su kruvinomis pasekmėmis.
Pavyzdžiui, šią savaitę Kražiuose buvo nužudytos moterys. Tai, be abejo, didelį atgarsį sukėlęs nusikaltimas.
– Kokias klaidas dažniausiai daro jauni kriminalistai?
– Anksčiau klaidų pasitaikydavo dažniau, nes dirbti norėdavo reikiamo išsilavinimo neturintys žmonės – veterinarai, zootechnikai. Buvo paplitęs net posakis: jei niekur kitur nepriima, eisiu į policiją.
Dabar vyksta griežta atranka. Viena tokių atrankų į policiją baigėsi trečiadienį, ir ne visi kandidatai ją įveikė.
Kriminalistas privalo būti objektyvus ir sąžiningas, vienodai visiems teisingas, pastabus. Kad nepasitaikytų atvejų, kai atvykęs pas skriaudą patyrusią močiutę, pareigūnas akimis gainioja jauną jos kaimynę, užuot gilinęsis į svarbias detales.
– Kokiomis savybėmis pasižymi geras kriminalistas?
– Pirmiausia jis turi neskaičiuoti darbo valandų, būti įžvalgus, ryžtingas, nedelsdamas veikti, mokėti surinkti informaciją. Tada jį lydės sėkmė.
Kriminalistas negali pamiršti nukentėjusio žmogaus, privalo stengtis palaikyti su juo ryšį, ištiesti pagalbos ranką. Net jei nusikaltimas nesunkus, aukai turi būti parodytas deramas dėmesys, o darbas atliekamas kruopščiai.
– Kokie jūsų pomėgiai, kaip leidžiate laisvalaikį?
– Sportuoju – bėgioju, žaidžiu tinklinį.
Labai mėgstu žvejoti. Didžiausias mano laimikis – 27 kilogramų menkė, kurią sugavau Norvegijoje.
