Parlamentarė remiasi Konstitucinio Teismo lapkričio 4 d. nutarimu, kuriame Teismas pasisakė dėl būtinybės kelti kariams atlyginimus, kad jie galėtų oriai ir visavertiškai vykdyti savo „konstitucinę priedermę“.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją nustatyti kitokius profesinės karo tarnybos karių veiklos apribojimus, inter alia draudimą dirbti pagal darbo sutartį ir užsiimti individualia veikla, turi nustatyti ir tokį jų darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta galimybė profesinės karo tarnybos kariams visavertiškai ir oriai vykdyti savo konstitucinę priedermę“, – teigia Seimo narė.
Pasak R. Juknevičienės, Konstitucinis Teismas aiškiai atskyrė karinėse ir sukarintose valstybės institucijose dirbančių asmenų teisinį statusą. Teismas pabrėžė, kad šių dviejų institucijų santykiai turi būti reguliuojami „diferencijuotai“, karinėse institucijose dirbantys asmenys turi „tam tikrus ypatumus“.
Į KT kreiptasi 2013 m. gruodžio 23 d., nes krašto apsaugos ministru pradėjęs dirbti Juozas Olekas pasiūlė ir Seimas sugrąžino įstatymuose nuostatą, draudžiančią kariams dirbti papildomą darbą. Leidimas dirbti papildomai turėjo įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d., tačiau buvo atšauktas, nuostatai taip ir nepradėjus veikti. Kariai šiuo metu yra vienintelė dirbančių žmonių grupė Lietuvoje, kuriai galioja absoliutus papildomo darbo draudimas.
