Teisėjų pensijos net įkalė pleištą tarp Seimo ir teisingumo ministro socialdemokrato J.Bernatonio – jo teiktą naują teisėjų pensijų skaičiavimo tvarką parlamentarai negailestingai sutaršė ir atmetė.
Ministras neigia, kad nori dar labiau pasaldinti buvusių teisėjų gyvenimą ir esą tik lopantis teisines spragas, atsivėrusias po KT išaiškinimo.
Iš tiesų paskelbus, kad pensijų sumažinimas teisėjams prieštarauja Konstitucijai, jos buvo atkurtos ir jau penkerius metus mokamos remiantis tik Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu.
Aišku, kad reikia įstatymo, bet net ir J.Bernatonio partijos – socialdemokratų – atstovai tiesiog sukilo prieš bičiulio siūlymus. Priežastis labai žmogiška – Seimo nariams atrodo, kad buvę teisėjai per daug gerai gyvena, o dar kilo įtarimų, kad jų pensijos tik išaugs.
Pernai vidutinė teisėjų valstybinė pensija, perskaičiavus iš litų, siekė 834 eurus, o maksimali – net 1806 eurus. Siūloma numatyti viršutinę šių pensijų ribą – jų dydis priklausytų nuo pareigų ir stažo, bet negalėtų viršyti 70 proc. buvusios teisėjo algos.
Todėl daugumai teisėjų pensijos nepadidėtų, kai kuriais atvejais gal kiek ir sumažėtų, bet pagal Lietuvos standartus jos ir taip nepaprastai didelės – gerokai pranoksta net mokamas patiems Seimo nariams.
Negana to, vienam kitam teisėjui pensija dar padidėtų. Antai buvusiam Aukščiausiojo teismo pirmininkui KT teisėjui V.Greičiui net ir siūloma riba leistų gauti 2 tūkst. eurų viršijančią valstybinę pensiją.
Jau ir tai bado akis Seimo nariams, o juk greta valstybinės buvę teisėjai gali pretenduoti ir į senatvės pensiją. Sudėjus kai kurie pensininkai teisėjai mėgautųsi didesnėmis pajamomis nei dirbantys jų kolegos.
Šitoks Lietuvai neregėtas pensininkų rojus užkliuvo ir Seimo Teisės departamento teisininkams. Jų nuomone, teisėjų valstybinė ir senatvės pensija dubliuojasi, nes jų dydį lemia tie patys kriterijai – socialinio draudimo ir darbo stažas, o tai prieštarauja Konstitucijai.
Regis, šie teisiniai niuansai parlamentarams atmetant naują teisėjų pensijų skaičiavimo tvarką buvo greičiau pretekstas. Seime pūtė populizmo vėjai.
Nors skaičiuoti pinigus svetimoje piniginėje nėra pats tyriausias dalykas, ne paslaptis, kad daugumai žmonių teisėjų pensijos gali atrodyti tiesiog nepadoriai didelės ir Seimo narių karingos kalbos, kad jas reikia mažinti, daugeliui rinkėjų turėjo patikti.
Beje, pripažįstant, kad teisėjų nepriklausomumą galima įgyvendinti tik suteikiant jiems rimtas socialines garantijas, reikia atsižvelgti ir į bendrą šalies gyvenimo lygį. Pavyzdžiui, vargu ar Vokietijoje teisėjo pensija tiek pat kartų viršija vidutines tos šalies pensininko pajamas kaip Lietuvoje. Proporcijos turėtų būti saikingos.
KT išaiškino, kad mažinti teisėjams pensijų neleidžia Konstitucija, nes tai nesuderinama su jų nepriklausomumo principu. Kitaip sakant, jei politikai galės savo nuožiūra karpyti teisėjų socialines garantijas, šie pasidarys priklausomi nuo valdžios, gal net pradės imti kyšius.
Vis dėlto tikriausiai būtų geriau, jei KT kuo rečiau tektų priimti sprendimus, lemiančius pačių teisėjų algas ir pensijas.
Akivaizdu, kad kai KT išaiškino, jog Konstitucija neleidžia net ir per krizę daug uždirbantiems valstybės pareigūnams, įskaitant teisėjus, neproporcingai mažinti atlyginimų, o vėliau pasisakė ir dėl savo kolegų pensijų, visuomenės nuomonė apie šį teismą suprastėjo ir kaltinti žmonių, čia įžvelgusių interesų konfliktą, nevertėtų.
Juk ir Seimo nariai tarsi turėtų vengti interesų konflikto, kai kalbama apie jų pačių pinigus. O svarstydami ir parlamentinei veiklai skirtų lėšų, ir politikų algų didinimą parlamentarai kalba visiškai kitaip.
Neseniai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui dar metams palikti galioti sumažintą bazinės pareiginės algos dydį politikams, valstybės tarnautojams ir teisėjams. Mat parlamentarai nusprendė, kad jei krizė jau baigėsi, reikia atleisti ir per ją suveržtus diržus.
Tik ši logika taikoma ne visiems – biudžetinių įstaigų darbuotojams bazinės algos didinti neketinama, nes tam reikėtų 80 mln. eurų, o tai nenumatyta biudžete. Tiesa, jame nenumatyta lėšų ir didesnėms politikų algoms, bet tam reikėtų mažiau pinigų – 60 mln. litų ir gerai paieškojus esą tiek dar būtų galima sukrapštyti.
Dėl politikų bazinės algos Seimas dar turės apsispręsti, gal artėjant rinkimams ir neišdrįs jos didinti, kaip nesiryžo pagausinti pinigų parlamentinei veiklai.
Tačiau Seimas jau nesutiko kompensuoti mirusių pensininkų paveldėtojams per krizę sumažintų pensijų. Taip valstybė kitąmet sutaupys 29 mln. eurų.
Šis sprendimas gal atrodytų ir racionalus, jei tuo pat metu parlamentarai nebūtų aistringai aiškinę, kaip jiems stinga pinigų parlamentinei veiklai ir kaip pasibaigus krizei reikia atkurti politikų bazinę algą.
Sau ir visiems kitiems piliečiams taikomi skirtingi standartai ir tai yra bene svarbiausia žmonių nepasitikėjimo visa valdžia priežastis.
