Kadangi šeštadieniais visuomet dirbu, tenka žiūrėti šios laidos kartojimą.
Mėgstu įsijungti panašų muzikinį šou „Vienas prie vieno“ (Toč v toč), rodomą per Rusijos Pirmąjį kanalą.
Mieliau nei lietuvišką „X Faktorių“ žiūriu rusišką šio projekto variantą.
Kai per „Amerikos talentus“ išeina į sceną aštuonerių metų mergaitė ir uždainuoja stipriu balsu, imu drebėti iš malonumo.
Patinka klausyti „Muzikinės kaukės“ komisijos komentarų. Aš kaip muzikantė taip pat susidarau nuomonę apie atlikėjų pasirodymus ir lyginu ją su komisijos vertinimais.
Esu tokia pati komisijos narė, tik sėdinti namuose. Dažniausiai kitiems komisijos nariams pritariu ir ginčytis nenoriu. Pavyzdžiui, labai protingas yra ten teisėjaujantis Vytenis Pauliukaitis.
Man mintis reikšti geriau sekasi ne kalbomis, o dainomis. Savo 71-ąjį gimtadienį švenčiau puikioje laidoje „Muzikinis gimtadienis“ („Lietuvos ryto“ TV). Padainavusi sėdau į vertinimo komisijos nario kėdę.
Kai ateidavo eilė komentuoti pasirodymus, galvoje sukdavosi daugybė minčių, bet įvertindavau tik keliais žodžiais. Aš konkreti – arba patinka, arba ne, vidurio nėra.
Man televizija išgarsėti nepadėjo. Manęs į ją niekas nekviesdavo, nes niekada neatitikau standartų. Ir tik praėjus trims dešimtmečiams nuo karjeros pradžios režisierius V.Pauliukaitis mane išvedė į didžiąją sceną.
Dabar mane visur pažįsta, visur esu kviečiama, populiari, dažnai dainuoju ir be užmokesčio.
Puiki dainavimo mokykla buvo restoranas. Mačiau ir juodo, ir balto.
Dabar dainuoti į televiziją kviečiamos tik gražios, ilgakojės dainininkės. Nesvarbu, ar balsingos. Tačiau atlikėjas gerai nedainuos, jei nėra patyręs sunkių akimirkų.
Aš išgarsėjau dėl to, kad dainuoju iš širdies, niekada nesureikšminau išvaizdos, nesiekiau atrodyti tobula. Dainuoju gyvenimą ir žmonės tai jaučia.
Šiais laikais koks nors niekuo neišsiskiriantis kūrinys nuolat kartojamas ir klausytojai bei žiūrovai ima svarstyti – gal jie nesupranta muzikos, o daina išties gera? Taip ji tampa populiari.
Prodiuseriai bruka gražius žmones. Manęs niekas nebruko, aš visą gyvenimą dirbau be prodiuserių pagalbos, bet kai atvykstu į balių dainuoti, visi būna laimingi.
Turbūt todėl, kad nebūtinai dainuoju visus man parašytus kūrinius. Jeigu dainos nejaučiu, atsisakau. Turiu išgyventi dainą, nes tik tuomet galėsiu ją tinkamai atlikti.
Dabar koncertuodama su Radžiu Aleksandrovičiumi esu išties populiari – mano butas nuolat pilnas gėlių.
