Valstybės saugumo departamentas (VSD) pareiškė, kad Lietuvoje yra apie 50 asmenų, kurie gali būti siejami su terorizmu. Po kruvinųjų Paryžiaus įvykių vis garsiau kalbama ir apie pabėgėlių klausimą. Nors kaimyninė Lenkija paskelbė, jog nebepriims pabėgėlių, Lietuva savo politikos šiuo klausimu nekeis.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Artūras Paulauskas bei dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
– Ministre, pasirodė pranešimai, kad teroristai Paryžiuje bendravimui galėjo naudoti žaidimų konsoles. Kaip tai paaiškinti?
– Dabar tos informacijos yra tiek daug, aš vertinu tik patikrintą informaciją. Pats faktas, kad toks aktas buvo įvykdytas, rodo, kad organizuotumas buvo geras, o konspiravimo lygis ypatingai aukštas. Spygliuota viela nuo terorizmo neapsisaugosi.
– Lietuvoje nemažai įtampos, vis daugiau atsiranda pranešimų apie grasinančius laiškus, Jonavoje dėl įtartino paketo evakuota pusė daugiabučio. Ar tokioms aplinkybėms esant, reikia labiau reaguoti į tokius grasinimus?
– Tarnybos, kurios turi saugoti mūsų žmones, dirba kitu režimu. Baimintis ir panikuoti nereikia, reikia budrumo. Džiaugiuosi, kad žmonės, pamatę bet kokį įtartiną daiktą, skambina. Tarnyboms nurodyta labai rimtai reaguoti į bet kokią situaciją.
– Pone A.Paulauskai, neva 50 asmenų Lietuvoje galimai siejami su terorizmu. Ką Jūs apie tai žinote?
– Žinau, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie išsako ekstremistines mintis, kiti neslepia, platina raštu. Tie žmonės labiau stebimi ypatingai tokiose situacijoje. Tai nebūtinai išpažįstantys islamą, gali būti ir mūsų piliečiai. Turim duomenis iš įvairiausių valstybių, bet neturim informacijos, kad mūsų piliečiai būtų išvykę į Siriją kariauti.
– Kiek pavojingi tie asmenys?
– Galbūt vieni apsiriboja rėkavimu, kai kurie, susidarius palankioms situacijoms, gali sudalyvauti kokiuose tai aktuose.
– Garsiausia Lietuvos teroristė šioje srityje – Eglė Kusaitė. Pone Bruveri, kiek tikėtina, kad VSD vadovas sako tiesą? Kiek čia galėtų būti manipuliacijos?
– Lietuva nėra islamiškojo terorizmo centre, nėra pagrindinė valstybė, į kurią artimiausiu metu taikytųsi teroristai. Radikalų ir bepročių pas mus irgi yra, jie gali tam tikru mastu būtų pavojingi. Jeigu kalbėtume apie organizuotą terorizmą, vairuojamą iš užsienio, tai Lietuva yra kur kas didesnėje prorusiško terorizmo zonoje.
– VSD vadovas sako, kad šalyje reikia įkurti Krizių valdymo centrą, kuris koordinuotų institucijų veiklą tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. Ar toks centras būtų veiksmingas?
– (V. Bruveris) Reiktų pasižiūrėti, kai projektas virs kūnu. Jei tai nesukels funkcinių ydų, tarnybos nepradės dubliuotis, atsargumas gėdos nedaro.
– (A. Paulauskas) Seniai kalbam apie krizių valdymą, jau ketverius metus ruošiamas įstatymas, bet nesulaukia tos kondicijos, kad būtų galima pateikti Seimui. Yra Nepaprastų situacijų komisija, kuriai vadovauja vidaus reikalų ministras, Krizių valdymo komitetas, kuriai pirmininkauja premjeras, renkasi labai retai, o Vyriausybėje yra toks padalinys, kuris ruošia tam komitetui medžiagą. Mums trūksta tokių strateginių, analitinių centrų, kur galėtume turėti rimtus dokumentus, žvelgiančius į priekį, prognozuojančius.
– Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) įspėjo Lietuvoje veikiančius bankus dėl įplaukų iš Vidurio Rytų ir Persijos įlankos šalių. Lietuvos verslo įmonės palaiko ekonominius santykius su daugeliu šio regiono valstybių. Kiek tikėtina, kad per Lietuvoje veikiančius bankus gali būti finansuojami teroristai?
– (A. Paulauskas) Man pačiam ši žinia buvo naujiena. Trečiadienį kviečiam FNTT vadovą, kad pristatytų, kur čia pavojus. Mes neturėjom tokios informacijos, kad mūsų bankais gali naudotis teroristai.
– (V. Bruveris) Šiandieniniame globaliame pasaulyje viskas susiję. Jeigu žinome, kad Lietuva yra tarptautinių narkotikų tiekimo tinklų maršrutuose, kodėl neturėtų tekėti pinigai. Seniai žinoma, kad skylėti Lietuvos įstatymai leidžia labai lengvai per čia registruotą fiktyvų verslą, tuo pagrindu gavus leidimą gyventi, po to saugiai išvažiuoti į Šengeno zoną. Ta situacija naudojasi nemažai žmonių ir iš trečiojo pasaulio šalių.
– Ministre, Lenkija priėmė kategorišką sprendimą dėl pabėgėlių, jie teigia, kad pabėgėlių nebepriims ir net siūlo tuos sirus, kurie atvyksta, parengti, kad jie grįžtų į tėvynę ir kovotų už savo valstybę. Kaip elgsis Lietuva? Ar šiuo klausimu neketinam keisti politikos?
– Jeigu norim būti populistais, aš irgi galiu pasakyti, kad kiekvienas pabėgėlis yra teroristas, turim užsidaryti, apsitverti spygliuota tvora ir galvoti, kad terorizmo pavojus mums negresia. Tai visiškai naivus ir niekuo nepagrįstas mąstymas. Lenkijos reakcija keistoka.
Mes liekam prie pagrindinių principų, yra patvirtinti tarybos sprendimai, galim atsirinkti asmenis, kurie nori, kad jiems būtų suteikta apsauga nuo karo. Jeigu būsim užtikrinti, kad perkeliami asmenys atitinka preferencijas ir nekelia grėsmės, tik tokiu atveju galėsim kalbėti apie jų perkėlimą. Kol kas neturim nė vieno perkėlimo. Norintys dalyvauti perkėlimo programoje, iš karštųjų taškų turi patekti į kitas stovyklas, kur bus atliekamas nuodugnus patikrinimas.
– Ką reiškia nuodugnus patikrinimas?
– Yra visos galimybės patikrinti, ar asmuo nėra pavojingas. Šiandien žaliavos, tų asmenų, kuriuos galima panaudoti tokiems aktams, yra daugiau, negu reikia. Nereikia kažkam atvykti, kad tai padarytų.
– Tiems imigrantams, kurie atvyko ar į Prancūziją, ar į Belgiją, yra labai sunku adaptuotis. Jie negauna darbo vietų, yra nuvertinami visuomenėje, jų atlyginimai mažesni. Dėl to žmonės suradikalėja. Galbūt reikia kalbėti apie kitokią integracijos politiką?
– Tas faktas yra didžiausias Vakarų valstybių minusas, kadangi jos leido įsikurti getams priemiesčiuose. Tie žmonės, tokioje terpėje gyvendami, turi visą pagrindą tapti radikalų taikiniu, kuriuos vėliau galima panaudoti tokiems žingsniams. Kalbame apie klaidas, kurių turime nedaryti. Tačiau nepamirškim ir kito svarbaus dalyko. Pažiūrėkime į teroristinės veiklos dalyvius, labai daug žmonių – išsilavinę, turtingi,valdantys milžiniškus turtus. Jie ne tik finansiniai, bet ir dvasiniai, ideologiniai rėmėjai. Suvesti vien tik skurdą ir terorizmą nebūtų teisinga.
– Pone Paulauskai, Darbo partija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad reikia baigti atvirų durų politiką Europos Sąjungoje. Jūs pasisakote už tai, kad reiktų kažką keisti, pabėgėlių nepriimti taip aklai.
– Tas patikrinimas tikrai yra paviršutiniškas. Jei žmonės nėra apsišvietę Europoje, mes ir neturėsime duomenų nei bazėse, nei registruose. Ta patikra turi būti sustiprinta. Ne vien Darbo partija, ir D. Cameronas yra pasakęs, kad reikia peržiūrėti.
Reiktų daugiau dėmesio skirti tose stovyklose, kur gyvena žmonės – Turkijoje, Jemene, ten sudaryti žmoniškas sąlygas. Kai ES nutraukė finansavimą Turkijai, ten stovyklose nebuvo įmanoma gyventi. Turim geriau duoti pinigų Turkijai, kad sudarytų geras gyvenimo sąlygas, negu jie bėgtų į Europą. Kol mes nesunaikinsim tos valstybės, kurios esmė yra žmonių žudymas, tol pavojus visada išliks.
– Pone Bruveri, kaip kreipti Lietuvos politiką pabėgėlių atžvilgiu?
– Nemanau, kad turėtume sekti radikaliu dešiniuoju Lenkijos pavyzdžiu. Reikia mesti maksimalias pastangas į patikrinimą. Ne pabėgėliai yra priežastis to, kas vyksta. Tai yra bendros situacijos padarinys, to didžiulio, kokio tik norite, atsilikimo nuo Vakarų pasaulio. Šis atsilikimas bus pagrindinis bet kokio antivakarietiško ekstremizmo, terorizmo šaltinis. Šaknis yra pati „Islamo valstybė“, kurios vien smūgiais iš oro ir tokiomis sausumos pajėgomis nesustabdysi. Vis dažniau Vakarams reikia galvoti apie koordinuotą karinę sausumos pajėgų invaziją.
