Keturių skirtingų šalių pasus asmuo gali turėti, kai gauna vienos šalies pilietybę savo gimimu, paveldi dar dvi skirtingas pilietybes iš savo tėvų ir ketvirtąją įgyja persikėlęs gyventi svetur.
Praėjusią savaitę Lietuvos Seime posėdžiavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija pasidžiaugė šiuo metu parlamente svarstomomis Pilietybės įstatymo pataisomis ir pakartojo nepritarianti iniciatyvai dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus spręsti referendumu.
Iki Pilietybės įstatymo pataisų priėmimo Seimui yra likęs vienas balsavimas, kuris vyks ketvirtadienį. Pataisos numato, kad užsienyje ar mišriose šeimose gimę lietuvių vaikai automatiškai išsaugotų dvigubą pilietybę.
Nereikėtų rinktis vieno paso iš dviejų
Pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą, jei Lietuvos piliečio šeimoje užsienyje gimsta vaikas, jis gauna Lietuvos pilietybę ir tam tikrose valstybėse gauna tos valstybės pilietybę automatiškai ir nepriklausomai nuo tėvų valios, tiesiog dėl savo gimimo.
Dabar galiojantis įstatymas leido tokiems vaikams turėti dvi pilietybės – tėvų ir tos valstybės, kurioje gavo. Tačiau sulaukus 21 metų jam reikia apsispręsti, kurią pilietybę iš dviejų pasilikti.
„Įstatymo pataisa naikina apsisprendimo klausimą ir tas asmuo galės turėti dvigubą pilietybę visą likusį gyvenimą. Jam nereikės apsispręsti, kuri valstybė mielesnė ir kurios pasą jis nori turėti kišenėje“, – pažymėjo pataisos iniciatorius Arminas Lydeka.
Pasak liberalo, tokiu atveju žmogus kurdamas šeimą ir gimdydamas vaikus automatiškai savo vaikams vėl suteikia Lietuvos Respublikos pilietybę. Tai esą išspręstų klausimą visoms kartoms.
Tai aktualu šalims, kuriuose galioja „saulės teisė“, – Airijai ar Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Priėmus pataisą piliečiai esą galėtų išlaikyti teisinį ryšį su Lietuva.
Nepritaria referendumo sąlygoms
Seime pakalbinta PLB bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke sveikina liberalų iniciatyvą, kad ne Lietuvoje gimusiems vaikams nereikėtų suaugus apsispręsti, kokios šalies pilietybę pasirinkti, ir jie automatiškai liktų Lietuvos piliečiais.
„Tie Lietuvos piliečiai, kurie po 1990 metų išvažiavo iš Lietuvos ir gyvendami kitose šalyse priėmė tos šalies pilietybę, neturi teisės išlaikyti Lietuvos pilietybę. Konstitucijos 12 straipsnio dalis neleidžia būti dviejų šalių piliečiu.
PLB tai traktuoja kaip pilietybės išlaikymą. Jei esi lietuvis ir turėjai Lietuvos pilietybę, tai Pilietybės įstatymu turėtų taip būti sutvarkyta, kad tas pilietis turėtų teisę išlaikyti pilietybę“, – kalbėjo D.Henke.
PLB yra prieš referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, kokiomis sąlygomis dabar jis planuojamas. „Dar nėra įvestas elektroninis balsavimas, Lietuvos politinės partijos dar neturi bendros nuomonės ir pats referendumo priėmimo įstatymas yra labai griežtas ir fiziškai tiesiog neįmanomas“, – pažymėjo D.Henke.
Referendumui neįvykus, šis klausimas vėl būtų atidedamas ilgam laikui, kurio laukti PLB nenori ir klausia, ar verta organizuoti, jei ir taip aišku, kad greičiausiai neįvyks.
D.Henke įsitikinusi, kad dvigubos pilietybės problemą galima spręsti koreguojant Pilietybės įstatymą. PLB šiuo klausimu ketina konsultuotis su patyrusiais šios srities teisininkais.
Pabėgėliai galės įgyti Lietuvos pilietybę
Lietuva ketina priimti 1105 pabėgėlius. Pilietybės įstatymo nuostatos sako, kad pabėgėlio statusą turintys asmenys taip pat gali turėti dvigubą pilietybę.
„Lietuviai, kurie turėjo Lietuvos pilietybę išvažiuodami po 1990 metų kovo 11 dienos, neturi teisės pasilikti pilietybės. Tai kaipgi čia taip yra?“– stebėjosi PLB pirmininkė.
Griežti apribojimai
Seimas rengiasi priimti Pilietybės įstatymo pataisas ir ketvirtadienį skelbs savo sprendimą. Šiuo metu Pilietybės įstatymas numato devynis atvejus, kai Lietuvos piliečiai gali būti ir kitos valstybės piliečiai.
Pirmiausia, kai tokią teisę jie įgyja gimdami, tačiau tik kol sulaukia 21 metų. Dvigubą pilietybę taip pat gali turėti iki 1990 metų kovo 11-osios iš Lietuvos ištremti arba pasitraukę asmenys bei jų palikuoniai. Tokia teisė suteikta ir su kitos valstybės piliečiais susituokusiems ir dėl to savaime tos valstybės pilietybę įgijusiems žmonėms.
Piliečiais gali būti užsieniečių įvaikinti vaikai iš Lietuvos, kol sulauks 21 metų ir turės apsispręsti. Mūsų šalies pilietybę taip pat galima įgyti išimties tvarka, teisę į ją tam tikrais atvejais suteikia pabėgėlio statusas.
Konstitucinis Teismas – keisti Konstituciją
PLB savo dokumentuose ne kartą yra pabrėžusi, kad Lietuvos pilietybė turėtų būti išsaugoma įgijus kitos šalies pilietybę asmenims (taip pat jų palikuoniams – vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams), kurių tėvai, seneliai ar jie patys buvo Lietuvos piliečiai iki sovietų okupacijos pradžios.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti naudoti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją. Apie pilietybę kalbantis Konstitucijos 12 straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Seime šiuo metu svarstomas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo surengti kitų metų spalį kartu su Seimo rinkimais. Pagal įstatymą, pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
