Kairieji atkirto prezidentei

Kritikos pliūpsniai ir atviras dabartinės valdžios menkinimas rodo, kad baigusi kadenciją prezidentė Dalia Grybauskaitė gali bandyti Vyriausybės vadžias perimti į savo rankas. Tokią versiją iškėlė vienas socialdemokratų lyderių Algirdas Sysas, rašo „Lietuvos rytas“.

Trintis tarp Prezidentūros ir valdančiųjų paaštrėjo, kai D.Grybauskaitė priėmė Seimo valdybos narius, tarp jų ir A.Sysą, ir jam tada šypsojosi.<br>Prezidentūros nuotr.
Trintis tarp Prezidentūros ir valdančiųjų paaštrėjo, kai D.Grybauskaitė priėmė Seimo valdybos narius, tarp jų ir A.Sysą, ir jam tada šypsojosi.<br>Prezidentūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius („Lietuvos rytas“)

Nov 17, 2015, 6:12 AM, atnaujinta Oct 4, 2017, 4:10 AM

„Atrodo, mano partijos bičiulis eurokomisaras Vytenis Andriukaitis labai teisingai numatė perspektyvą, kodėl visa tai daroma.

Politinė sistema visais būdais menkinama, kad pabaigusi prezidento kadenciją D.Grybauskaitė galėtų ateiti gelbėti šalies jau kaip ministrė pirmininkė.

Matyt, manoma, kad jeigu Vladimiras Putinas gali pasikeisti vietomis su premjeru, tad kodėl D.Grybauskaitė negalėtų,“ – taip po prezidentės kritikos pliūpsnio valdančiajai koalicijai vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo Socialdemokratų partijos rinkimų štabui vadovaujantis Seimo vicepirmininkas A.Sysas.

Jau seniai numojo ranka

Duodama interviu televizijos kanalo „Info TV“ laidai „Diagnozė – valdžia“ prezidentė aiškino, jog dabartinės valdančiosios daugumos beveik nekritikuoja, nes daug iš jos nesitiki ir kelia jai minimalius reikalavimus.

D.Grybauskaitė priminė, kad nuo pat pradžių daug nesitikėjo iš koalicijos: „Todėl reikalavimai šiai valdančiajai daugumai yra minimalūs. Ne mano galioje pakeisti valdančiąją daugumą, ją išrinko rinkėjai, aš turiu dirbti su tuo Seimo kontingentu, kokį patvirtino patys rinkėjai.“

Anot prezidentės, kur kas daugiau ji tikėjosi iš ankstesnės dešiniųjų Vyriausybės ir todėl dažniau ją kritikuodavo, ypač premjerą Andrių Kubilių. Bet buvusio konservatorių lyderio Vyriausybė esą taisėsi.

„Deja, dabar į daug ką numojau ranka, nes pradėję vardyti ir kritikuoti paskirų ministrų veiklą, labai aiškiai matome, kad kai kurie yra tiesiog labai nesėkmingi, pertvarkos ir reformos nevyksta. Faktiškai reikėtų vos ne pusę Vyriausybės... (atleisti. – Red. )“, – juokėsi D.Grybauskaitė.

Priminė politikų bylas

Prezidentė taip pat rėžė, kad tarp valdančiųjų yra daug suinteresuotų, kad nebūtų paskirtas naujas generalinis prokuroras: „Šiuo metu teisėsaugos institucijose yra daugiau kaip dešimt bylų, liečiančių valdančiąją daugumą, ir tai, manau, vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl prokuroro paskyrimas yra sudėtingas.“

Be problemų su teisėsauga turinčių „darbiečių“ bei „tvarkiečių“, D.Grybauskaitė įvardijo ir socialdemokratus: „Matome vieną po kito skandalus Socialdemokratų partijos aplinkoje. Taigi yra labai daug suinteresuotų, kad prokuratūra galbūt ir neturėtų naujo generalinio prokuroro su tikimybe, kad gal iki rinkimų bus galima tyliau išgyventi, mažiau tų tyrimų būtų.“

Šalies vadovė taip pat priekaištavo, kad neskirdami generalinio prokuroro savo problemas valdantieji sprendžia slėpdamiesi už slapto balsavimo.

Nieko kita ir nesitikėjo

Reaguodamas į šią kritiką A.Sysas atsikirto, kad valdančioji dauguma iš prezidentės irgi tikisi mažai ko nors nauja, todėl nuskambėję žodžiai jiems nėra jokia staigmena.

„Ji pataria, kad pirmiausia reikėtų pamatyti rąstą savo akyje, tada ieškoti krislo kitų akyse. Pas mus dabar viskas vyksta atvirkščiai. Iš pradžių sukuriami skandalai, kurių kilmės niekas negali paaiškinti, ir apkaltinami socialdemokratai“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Politikas neatmetė, kad taip aštriai kalbėti prezidentę galėjo išprovokuoti nesėkmingas jau pusmetį trunkantis generalinio prokuroro skyrimas: „O po kelių dirbtinių skandalų ir mes tapome blogiukai.“

Įžvelgė dirigentės ranką

D.Grybauskaitė ir anksčiau pliekdavo valdančiuosius, bet iš koalicijos išskirdavo socialdemokratus, kuriems žadėjo palaikymą. Bet tie laikai baigėsi. Kodėl?

„Iš tikrųjų prezidentė niekada mūsų nemylėjo ir nemylės. O dabar jau prasidėjo rinkimų kampanija, kurios vienas bruožų – išpilk kuo daugiau purvo ant socialdemokrato galvos. Ir ji ėmė tai antisocialdemokratinei kampanijai diriguoti.

Prezidentei derėtų nurodyti konkrečius kaltinimus ir pasakyti premjerui, kuris ministras ir dėl ko negali eiti savo pareigų.

Būtų galima dažniau kviestis ir ministrus, išsakyti jiems priekaištų, jeigu tokių yra. Be to, ir pati prezidentė turi įstatymų iniciatyvos teisę ir gali siūlyti pataisas, taisyti matomas negeroves, o ne tik apie jas garsiai kalbėti kraunantis sau populiarumą“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Sysas.

Kalbėjo itin aptakiai

Tuo metu Darbo partijai vadovaujantis europarlamentaras Valentinas Mazuronis prezidentės žodžius vertino aptakiai: „Tai jos nuomonė. Ji yra kitokia nei, pavyzdžiui, mano, bet ką padarysi.

Prezidentė gana skeptiškai žiūrėjo į šią koaliciją nuo pat jos susikūrimo pradžios, ji to neslėpė ir visi tai puikiai matė.“

Politikas nesiėmė vertinti ir kalbų, kad sėdama nepasitikėjimą valdžia prezidentė galbūt siekia tapti naująja gelbėtoja: „Lietuvoje netrūksta įvairių gandų.“

Iš pirmų lūpų

Lauras Bielinis

Politologas

„Manau, kad aukšto rango politikas taip neturėtų kalbėti apie savo kolegas, nebent turi pretenzijų užimti vieną pozicijų, kurias įvardijo – būti ministre arba ministre pirmininke.

Bet greičiausiai taip nėra, todėl toks kalbėjimas nėra konstruktyvus. Tai nėra kritika. Nes kritikuojant turėtų būti nurodomos ir galimybės išspręsti problemas, ir išeitys iš situacijos.

Dabar, kai jau prasidėjo ikirinkiminis laikotarpis, toks prezidentės kalbėjimas reiškia viena – tam tikros viešumoje formuojamos nuomonės palaikymą, kad ši Vyriausybė silpna, o kai kurie ministrai neverti dėmesio.

Taip pat neatmesčiau, kad prezidentės kalbėjimas gali būti ir kaip savotiškas atsakas į tai, kad nepavyksta paskirti generalinio prokuroro. Akivaizdu, kad ji tikėjosi tam tikro valdančiųjų palaikymo ir todėl to nesulaukusi dabar gali keršyti.“

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.