Vakar ir Maskva oficialiai pripažino tai, kuo mažai kas abejojo, – iš Egipto skridusio rusų keleivinio lėktuvo katastrofa – irgi teroristų rankų darbas. Buvo nužudyti 224 žmonės, tarp jų daugybė vaikų. Galingiausių pasaulio valstybių vadovai skelbia, kad tai – karas. Taip, karas, koks buvo paskelbtas ir po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV.
Tuomet JAV karinė mašina sutraiškė Irako diktatoriaus S.Husseino kariuomenę, Afganistane nuvertė Talibano režimą, bet ramiau pasaulyje netapo. Vėliau daugybę žmonių pražudė teroro aktai Ispanijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Irake ir Afganistane tebesitęsia pilietinis karas, liepsnoja Sirija ir Jemenas, minios pabėgėlių užplūdo Europą.
Koks atsakas teroristams bus duotas dabar? Prancūzija jau surengė šimtus reidų ieškodama įtariamų asmenų, panašios akcijos vyksta ir kitose Europos šalyse, nes neabejojama, kad bombarduojama „Islamo valstybė“ mėgins įvykdyti savo grasinimus tęsti kruvinus išpuolius.
Ar Lietuva gali jaustis saugi? Premjeras A.Butkevičius ramina, kad esame saugūs ir joks su teroristais susijęs pabėgėlis nepateks į mūsų šalį.
Vyriausybės vadovas ir turi neleisti plisti baimės, panikos nuotaikoms. Bet jo žodžiams prieštarauja kai kurių kitų politikų ir pareigūnų kalbos. Antai prezidentės patarėjas V.Sarapinas pareiškė, kad tarp į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių gali įsitrinti ir su teroristais susiję asmenys.
Paniką kursto ir gal net perdėtai demonstratyviai stiprinamas saugumas – kai kurių miestų gatvėse ėmė šmėkščioti automatiniais ginklais ginkluoti patruliai.
Tuo metu Seimo narys K.Glaveckas pasiūlė skubiai terorizmo prevencijai skirti 15 mln. eurų, nors neaišku nei kodėl reikia tiek pinigų, nei kaip jie būtų naudojami.
Be abejo, būtina stiprinti Lietuvos gebėjimus atremti galimas teroristų atakas, ypač žvalgybos pajėgumus, bet tai turėtų būti daroma blaivia galva, o ne priešokiais. Mažiausiai reikia politikų šūksnių apie terorizmo pavojų siekiant pirmiausia pasireklamuoti.
Dabar Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkuria kovos su terorizmu padalinį, prisidėti prie antiteroristinės veiklos nori ir Vidaus reikalų ministerija, stiprinti reikia ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Bet atkurti, kas sugriauta, visuomet brangiau kainuoja, todėl sunku paaiškinti, kam reikėjo po 2008 metų ardyti VSD kovos su terorizmu padalinį. Bent jau požiūris, kad toks pavojus Lietuvai negresia, ir tuomet buvo visiškai naivus.
Aišku, Lietuva kol kas nėra svarbiausiame islamo teroristų taikiklyje. Mūsų šalis – maža ir jiems menkai žinoma, todėl savotiško užkampio statusas leidžia jaustis kiek nuošaliau ir nuo didžiausių terorizmo grėsmių.
Bet niekas negali garantuoti, kad teroristai neatkreips dėmesio ir į NATO bei ES priklausančią Lietuvą, ypač jei Vakarų Europoje juos smarkiai prispaustų saugumo tarnybos.
Nors būtų labai neteisinga piktais kėslais įtarinėti dabar Europą užplūdusius visus pabėgėlius, akivaizdu, kad toks gausus ir sunkiai kontroliuojamas jų srautas – labai patogi terpė teroristams siųsti į Vakarus savo žmones.
Tai patvirtina ir prancūzų žvalgybos duomenys, kad mažiausiai vienas išpuolių Paryžiuje dalyvis yra iš dabartinių migrantų.
Suprantama, tokie faktai labai komplikuoja planus paskirstyti pabėgėlius pagal kvotas po ES šalis, įskaitant ir Lietuvą, kuri per porą metų turi priimti per tūkstantį žmonių.
Nerimo balsų girdima ne tik Lietuvoje. Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė M.Le Pen jau paragino tučtuojau sustabdyti pabėgėlių priėmimą ir nedalyvauti jų kvotų sistemoje. Naujasis Lenkijos užsienio reikalų ministras K.Szymanskis irgi pareiškė, kad nemato galimybės vykdyti ES pabėgėlių prieglobsčio planą.
Tačiau tai tikrai nepadės spręsti karo pabėgėlių krizės, priešingai – tik dar labiau kaitins ir taip įkaitusią visuomeninę atmosferą.
Vieni Lietuvos politikai į šią problemą žvelgia solidarizuodamiesi su dauguma ES šalių, o kiti pavojingųjų pabėgėlių korta vis aktyviau mėgina naudotis rengdamiesi Seimo rinkimams ir telkdami savo rinkėjus.
Mūsų šalis gali susidurti ir su dar viena problema: kaip reaguoti, jei NATO ir ES ims iš tiesų glaudžiai bendradarbiauti su Rusija kariaujant prieš „Islamo valstybę“?
Suprantama, čia lems didžiųjų pasaulio galybių balsas, Lietuva su Rytų ir Vidurio Europos partnerėmis gali tik belstis į Vakarų šalių sąžinę, kad jos neužmerktų akių į Maskvos veiksmus Ukrainoje ir tyliai nenumarintų atplėšto Donbaso regiono bei aneksuoto Krymo problemos.
Tai nelengvas uždavinys, nes deklaruojant ištikimybę moraliniams ir politiniams principams teks vengti žingsnių, kurie suteiktų pretekstą kaltinti Lietuvą rusofobija ar mėginimu trukdyti kovai su svarbiausiu pasauliniu blogiu – terorizmu.
