Seimo NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas mano, jog reikia institucijas aprūpinti lėšomis, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas. Šiandien jų veiklai, nukreiptai tinkamai užtikrinti Lietuvos saugumą, trūksta lėšų.
Valstybės saugumo departamentui papildomai siūloma skirti 2 mln. eurų . Šiai tarnybai kitų metų biudžeto projekte numatyti 23 mln. eurų.
Rinktinei „Aras“ ketinama padidinti finansavimą apie 800 tūkst. eurų. Policijos departamentui – 5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) – 4 mln. eurų, Viešojo saugumo tarnybai – 1 mln. eurų ir dar beveik 1 mln. eurų siūloma numatyti Vadovybės apsaugos departamentui.
Poreikis dar didesnis?
Pasak A.Paulausko, pati didžiausia problema yra žvalgyba. „Tai resursai VSD veiklai, jų bendravimui su partneriais. Patikėkite, tai nemaži pinigai. Antras dalykas, „Aras“, kuris tiesiogiai dalyvautų išlaisvinant įkaitus, turi turėti aukščiausius standartus atitinkančią ginkluotę ir amuniciją“, – tikino komiteto pirmininkas.
„Tai minimali suma, nes poreikis yra didesnis. Mes atmetėme visus kitus dalykus ir (palikome – red.), kas gyvybiškai svarbu“, – po pasitarimo aiškino A.Paulauskas.
A.Paulausko nuomone, VSD sutikus koordinuoti kovos prieš terorizmą veiklą esą viskas susidėlios į savo vietas. „Visi kalba apie Krizių valdymo komitetą, bet jo nuostatai priimti 2001 metais, tad akivaizdžiai pasenę“, – pažymėjo pašnekovas.
Į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį trečiadienį buvo sukviesti Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Vyriausybės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Policijos departamento atstovai.
Ketina pirkti žvalgybos įrangos
VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys pranešė, kad visos tarnybos dėlioja planus, persvarsto resursus ir imasi visų priemonių, kad ateityje terorizmo būtų išvengta. Tačiau tiksliai pasakyti, ar išvengtų, būtų neįmanoma. „Kiekvienas naujas išpuolis ir nauja situacija mums – prasmingos pamokos. Tikrai matome, kad yra dar daug neišnaudotų bendradarbiavimo galimybių. Prevencinis ir žvalgybinis darbas yra brangus. Už tai pirmiausia atsakingos aukščiausios Europos institucijos, bet ir mes, mažos šalies tarnybos, turime savo atsakomybės dalį, kuria užpildome bendrą Europos paveikslą“, – teigė VSD atstovas.
VSD direktoriaus pavaduotojo teigimu, turime bendrą Šengeno erdvę, kurioje asmenys juda laisvai, tad turime veikti operatyviai ir būti vienu žingsniu priekyje.
„Tam turime turėti atitinkamų techninių bei komunikacijos priemonių ir kitų dalykų, kurie galiausiai labai daug priklauso nuo finansavimo, o jo labai trūksta“, – pažymėjo VSD atstovas.
VSD ketina papildomų lėšų investuoti į technines priemones ir įsigyti daugiau žvalgybos įrangos. Komitetui taip pat buvo pristatytas ir terorizmo grėsmės vertinimas. Jis išlieka žemas. „Nepastebime jokių požymių, kad Lietuvoje būtų planuojamas koks nors veiksmas, susijęs su terorizmu“, – pažymėjo K.Budrys.
Reikia ne finansavimo, o kvalifikacijos
Po išpuolių Paryžiuje prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina greičiau kurti Vyriausybei pavaldų koordinacinį centrą, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį institucijų darbą terorizmo ir kitų krizių atveju.
„Šiandien kaip tik kalbėjau su premjeru, kad Vyriausybė turėtų paskubinti šio įstatymo rengimo procesą ir tokį įstatymą priimti, ir tokiu pagrindu greičiausiai reikėtų inicijuoti krizių valdymo centro arba kokios nors horizontalios koordinacinės institucijos atsiradimą“, – žurnalistams Pabradėje trečiadienį sakė šalies vadovė.
Jos kalbos įrašą BNS perdavė prezidentės spaudos tarnyba. D.Grybauskaitė pabrėžė, kad kovai su terorizmu pirmiausia reikia ne finansavimo, o kvalifikacijos. „Proto reikia, kvalifikacijos ir žinojimo, ką daryti, – sakė prezidentė. – Reikia daugiau koordinacijos, (...) reikia treniruotis, reikia daryti įvairių galimų atvejų simuliacijas.“
