Vieną po kito įvairių tarnybų vadovus iš darbo atleidinėjęs buvęs vidaus reikalų ministras R.Palaitis bus pirmasis pareigūnas, kuris valstybei padarytą žalą turės atlyginti iš savo kišenės.
Tokį sprendimą vakar priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Jis iš dalies patenkino Generalinės prokuratūros ieškinį ir iš eksministro R.Palaičio priteisė Vidaus reikalų ministerijai (VRM) 15 907 eurus.
Neteks pusmečio atlyginimo
Tokią sumą 57 metų R.Palaitis uždirbo ministerijai vadovaudamas paskutinius šešis mėnesius. Tiek jis turės sumokėti už tai, kad 2010 metais nepagrįstai iš darbo atleido Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį Osvaldą Šarmavičių.
2011 metais VAAT nurodė jį grąžinti į pareigas ir sumokėti atlyginimą už priverstinį pravaikštos laiką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir atlyginti neturtinę žalą.
VRM įvykdė teismo nurodymą. Generalinė prokuratūra apskaičiavo, jog dėl buvusio savo vadovo veiksmų VRM patyrė 61 805 eurų žalą, ir teismo prašė išreikalauti, kad R.Palaitis ją atlygintų.
Ministras elgėsi nerūpestingai
VAAT teisėja Egidija Puzinskaitė nusprendė priteisti tik dalį prokuratūros prašomos sumos. Teismas nenustatė, kad buvęs ministras neteisėtai veikė tyčia.
„Žala buvo padaryta dėl nerūpestingo ir neapdairaus buvusio ministro elgesio“, – R.Palaičio veiksmus įvertino E.Puzinskaitė.
„Tai faktiškai pirmoji byla Lietuvoje, kai iš tokio aukšto pareigūno teismas priteisia materialinius nuostolius valstybei“, – sakė sprendimą paskelbusi teisėja.
Vadovą tikrino nuolat
R.Palaitis, kuris vakar neatvyko išklausyti VAAT sprendimo, anksčiau teismui nurodė, kad O.Šarmavičių atleido dėl tarnybinių nusižengimų.
„Teismas patvirtino, kad tie nusižengimai iš tiesų buvo padaryti, tačiau jie buvo įvertinti netinkamai. Valdininkui paskirtos tarnybinės nuobaudos buvo per griežtos“, – aiškino teisėja.
Ieškinį R.Palaičiui pateikę prokurorai teismui tvirtino, kad ministro siekis bet kokia kaina ir rizika atleisti O.Šarmavičių iš pareigų buvo akivaizdus, nes per pusmetį dėl jo veiklos buvo pradėti septyni tarnybiniai patikrinimai.
Aštuonerius metus Valstybės tarnybos departamentui vadovavusį socialdemokratą O.Šarmavičių liberalcentristas R.Palaitis 2010 metų kovą atleido už netinkamą pareigų atlikimą.
Savo kaltės neįžvelgė
Po palankaus VAAT sprendimo į Valstybės tarnybos departamento vadovo postą po metų grąžintas O.Šarmavičius iškart atsistatydino iš pareigų.
Tačiau jis pareikalavo išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetes atostogas, įskaitant priverstinės pravaikštos laikotarpį, – iš viso maždaug 130 tūkstančių litų.
„O.Šarmavičiaus poelgis tik dar kartą parodė, ko jis iš tiesų siekė“, – tuomet pareiškė R.Palaitis ir pridūrė, kad šio asmens pažeidimai valstybės tarnyboje akivaizdūs ir teismuose nenuginčyti.
VAAT pradėjus nagrinėti prokuratūros pareikštą ieškinį, R.Palaitis žurnalistams sakė, kad ši byla Lietuvoje dar negirdėta, o jis nematąs teisinio pagrindo iš jo priteisti nurodytą sumą.
VAAT teismo sprendimas nėra galutinis – jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kartą neteisėtai atleistas, o vėliau pats atsistatydinęs O.Šarmavičius Valstybės tarnybos departamentui vadovauja iki šiol.
Į šį postą ketverių metų kadencijai jis sugrįžo 2013 metais po Seimo rinkimų pasikeitus valdančiajai daugumai.
Sulaukė teismo antausio
Nuo neteisėtai pavaldinius iš tarnybos atleidinėjusio R.Palaičio neatsilieka ir jo sutuoktinė Vilija Venckutė-Palaitienė. Ji vadovauja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e.paslaugų skyriui.
Praėjusią savaitę Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino V.Venckutės-Palaitienės vertinimo pagrindu pasirašytą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo Viešųjų ryšių poskyrio vedėjai Rimai Beinoravičienei buvo sumažinta kvalifikacinė klasė, todėl jos atlyginimas sumažėjo 123 eurais.
Be to, šiuo įsakymu R.Beinoravičienei buvo nurodyta tobulinti savo kvalifikaciją.
Išsaugojęs R.Beinoravičienės turėtą trečią kvalifikacinę klasę teismas įpareigojo savivaldybę darbuotojai sugrąžinti sumažintą atlyginimo dalį.
Pasigedo konkrečių pavyzdžių
Taip nusprendęs teismas konstatavo, kad tiesioginė R.Beinoravičienės vadovė V.Palaitienė praėjusių metų pavaldinės darbą įvertino neobjektyviai, vertinimo komisijai pateikė faktais ir konkrečiais duomenimis nepagrįstą išvadą.
Patenkinamai pavaldinę įvertinusi V.Palaitienė savo abstrakčių komentarų konkrečiais pavyzdžiais negalėjo įrodyti ir teismo posėdyje.
Kaip pažymėjo teismas, tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti paremta duomenimis, kuriuos būtų galima patikrinti vertinimo komisijoje, o kilus ginčui – ir teisme.
Teismo sprendime priekaištaujama ir vertinimo komisijai, kuri privalo patikrinti tiesioginio vadovo teikiamos išvados pagrįstumą.
Tačiau daugumai vertinimo komisijos narių pakako vien V.Palaitienės pateiktų neigiamų R.Beinoravičienės vertinimų.
V.Palaitienė įtikino ne visus
Tiesa, keli vertinimo komisijoje buvę savivaldybės administracijos padalinių vadovai V.Palaitienei nepritarė.
Jiems abejonių sukėlė tai, kad skyriaus vedėja R.Beinoravičienę vertino vien neigiamai ir tendencingai.
Be to, jiems buvo neaišku, kodėl tiek daug priekaištų pavaldinei išsakiusios tiesioginės jos vadovės V.Palaitienės darbas įvertintas labai gerai, jai suteikta aukštesnė kvalifikacinė klasė ir padidėjo atlyginimas.
Dar vienos pateiktos išvados objektyvumu suabejojusiai liudytojai pasirodė keista, kad nuo 2007 metų gerai dirbusi R.Beinoravičienė į savivaldybę atėjus V.Palaitienei staiga tapo nieko nesugebančia, nebemokančia lietuvių kalbos gramatikos ir neišmanančia darbo kompiuteriu.
Bet teismui V.Palaitienė ir toliau įrodinėjo, kokia R.Beinoravičienė niekam tikusi darbuotoja.
Skyriaus vedėja neneigė, jog jos asmeniniai santykiai su pavaldine yra pašliję, tačiau, jos tvirtinimu, taip atsitikę dėl to, kad anksčiau skyriui vadovavusi R.Beinoravičienė negalinti susitaikyti su pavaldinės statusu.
Siūlė pasitraukti iš posto
Kaip teismui aiškino R.Beinoravičienė, jos konfliktai su V.Palaitiene prasidėjo 2013 metais liepą vos tik ją priėmus į įkurtą naują darbo vietą.
Informavimo ir e.paslaugų skyriaus vedėja tapusi V.Palaitienė ėmė vadovauti poskyriais virtusių trijų skyrių vedėjams.
„Nuo pirmos dienos prasidėjo smulkmeniškas kabinėjimasis.
Diskutuoti buvo neįmanoma, nes V.Palaitienei egzistuoja dvi nuomonės – viena jos, kita – neteisinga.
Tiesioginė vadovė bendravo mane žeminančiu tonu, nevengdama patyčių.
Visa tai girdėjo ir mano pavaldiniai. Susidarė įspūdis, kad šitaip norima mane išguiti iš poskyrio vedėjo posto“, – teisme aiškino R.Beinoravičienė.
Dėl nepakenčiamų darbo santykių su tiesiogine vadove moteris skundėsi savivaldybės administracijos direktorei, rašė Valstybės tarnybos departamentui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Darbo inspekcijai.
Tačiau visi jos skundai būdavo atmetami arba grąžinami nagrinėti Klaipėdos savivaldybei.
R.Beinoravičienė teisme teigė, kad prastas jos darbo įvertinimas ir kvalifikacinės klasės sumažinimas buvo tolesnis siekis susidoroti su ja.
„Prieš vertinimo komisijos posėdį išgirdau tokį V.Palaitienės pasiūlymą: aš būsiu įvertinta gerai, jei pati pasitrauksiu iš savo posto“, – teisme liudijo tiesioginio vadovės pažeminimo neiškentusi R.Beinoravičienė.
15 907
Tiek eurų R.Palaitis turės sumokėti Vidaus reikalų ministerijai.
Atsikratė dviejų aukštų pareigūnų
* Liberalcentristo R.Palaičio karjera baigėsi po jo sprendimo atleisti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą.
* Tuometis ministras R.Palaitis patyrusius pareigūnus atleido 2012 metais, aklai vykdydamas prezidentės Dalios Grybauskaitės valią.
* Buvo įtariama, jog V.Giržadas galėjo nutekinti informaciją apie būsimą banko „Snoras“ likvidavimą, o V.Gailius pareigų neteko vien dėl to, kad atsisakė atleisti savo pavaduotoją.
* V.Giržadui dėl informacijos nutekinimo iš pradžių buvo pareikšti įtarimai. Jausdami politikų spaudimą prokurorai su STT agentais nėrėsi iš kailio ieškodami bent menkiausių jo kaltės įrodymų, tačiau neliko kitos išeities, kaip įtarimus atšaukti.
* Į darbą FNTT teismo sugrąžintam V.Giržadui priteista 10 tūkstančių litų neturtinės žalos ir apie 100 tūkstančių litų neišmokėto atlyginimo.
* Neteisėtu pripažintas ir V.Gailiaus atleidimas. V.Gailiui teismas priteisė 25 tūkstančių litų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, 42 tūkstančių litų išeitinę kompensaciją ir 67 tūkstančius litų už priverstinę pravaikštą, taip pat vidutinį darbo užmokestį (333 litus už dieną).
Yra tekę sumokėti solidžias sumas
* Kompensacijas už neteisėtus atleidimus yra mokėjusios ir kitos ministerijos.
* 2011 metų lapkričio pradžioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo į pareigas grąžinti nepagrįstai atleistą Darbo biržos vadovą Vidą Šlekaitį. 2009 metų kovą šį pareigūną atleido tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Rimantas Dagys.
* Po daugiau nei dvejus metus trukusio bylinėjimosi V.Šlekaitis laimėjo visų instancijų teismuose. Už priverstines pravaikštas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priteista daugiau kaip 260 tūkst. litų.
* 2011 metų kovą į Sveikatos apsaugos ministerijos Audito skyriaus vadovo pareigas buvo grąžintas Gediminas Valantavičius. Jam teismas už priverstines pravaikštas priteisė 75 tūkst. litų.
* 2009-ųjų rudenį vykdydamas ministerijos struktūros pakeitimus G.Valantavičių iš darbo atleido tuometis jos vadovas liberalcentristas Algis Čaplikas.
* VAAT pripažino, kad 2011 metų vasarą iš darbo neteisėtai buvo atleistas ir Vilniaus savivaldybės kontrolierius Šarūnas Skučas.
