„Už“ balsavo 88 Seimo nariai iš 89, susilaikė 1 parlamentarai, o „prieš“ nebuvo. Naujajai pataisai dar turės pritarti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Paskelbus pataisą užsienyje gimusiems vaikams nereikėtų rinktis vieno iš dviejų pasų. Gali būti, kad emigrantai Kalėdas pasitiks su naujovėmis.
Šiandien vis dar galiojantis Pilietybės įstatymas Lietuvos piliečiams leidžia turėti dvigubą pilietybę, jei jie yra gimę užsienyje arba auga mišriose šeimose, tačiau sulaukus 21 metų būtina pasirinkti, kokios šalies piliečiu norima likti.
Dviguba pilietybė taip pat leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Tačiau net ir šiomis sąlygomis sukakus 21 metų būtina atsisakyti vienos iš pilietybių.
Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie šalį paliko atkūrus nepriklausomybę, – dėl to aršiai kovoja daugybė emigrantų.
Planuoja referendumą
Pasak Seimo narės Birutės Vėsaitės, priimamas labai svarbus įstatymas, kuris palies naujos emigrantų kartos vaikus. „Tai dar vienas žingsnis į dvigubą Lietuvos pilietybės įvedimą. Priimtame įstatyme atsiranda paradoksas – trečios kartos emigrantai, priėmę kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybės netenka, o jų vaikai gauna dvigubą pilietybę ir nereikia apsispręsti“, – posėdžių salėje kalbėjo politikė.
„Mums reikės spręsti dėl dvigubos pilietybės, nes daugiau kaip 80 proc. Lietuvos piliečių turi emigravusių artimųjų, manau, be referendumo to neišspręsime. Referendumo reikia dar su Seimo rinkimais“, – aiškino politikė.
Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad iš esmės plačiau leisti naudoti dvigubą pilietybę galima tik pakeitus Konstituciją, o pilietybę apibrėžiantis Konstitucijos 12-asis straipsnis gali būti keičiamas tik referendumu.
Seime svarstomas siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo surengti kitąmet spalį kartu su Seimo rinkimais, bet išeivijos lietuviai tam nepritaria baimindamiesi, kad referendume siūlomos nuostatos priimti nepavyktų. Pagal įstatymą, pataisa būtų priimta, jeigu už ją balsuotų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Svarbu ir J.Valančiūno šeimai
Eligijus Masiulis stebėjosi politikų kalbomis ir teigė, kad neaišku, kokioje realybėje jie gyvena. „Suprantu, kad yra tik vienas žingsnis įteisinant dvigubą pilietybę. Norint įteisinti dvigubą pilietybę, suprantu, kad negalime be referendumo to padaryti. Dabar lengva ranka atimti iš užsienyje gimusių vaikų pilietybę yra neteisinga“, – aiškino liberalas.
Pasak politiko, visai neseniai Jono Valančiūno šeimoje gimė vaikas, kuris, vadovaujantis šiuo įstatymu, taip pat galės turėti dvigubą pilietybę. Jos nepriėmus kyla klausimas, ar Jono vaikas liktų Lietuvos pilietis. Politikas džiaugėsi dėl įstatymo priėmimo.
Linas Balsys pažymėjo, kad toks įstatymas kaip tik skatins ne išvykti, o parvykti į Lietuvą.
Žemina Lietuvos gyventojus?
„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas buvo prieš įstatymo pataisą ir tai įvardijo kaip artėjančių rinkimų paveiktą iniciatyvą.
„Konstitucija, kuri priimta referendumu, pasako aiškią piliečių nuomonę – jokios dvigubos pilietybės. Dabar mes ieškome apėjimų, kad nereikėtų rengti referendumo, kad nors daliai žmonių suteiktų dvigubą pilietybę. Morališkai Seimo nariai turėtų nepriimti, nes mes nevykdytume Konstitucijos ir įstatymų, o ieškotume būdų, kaip apeiti“, – kalbėjo politikas.
Pasak jo, kiekvienos šalies pilietis turi vertę. Pilietybė yra šventas dalykas, įsipareigojimas tėvynei ir valstybei, o ne galimybė siekti naudos. „Priimdami tokius įstatymus skatiname naujų žmonių išvykimą. Skatiname, kad didėtų žmonių skaičius užsienyje. Žeminame čia sunkiai gyvenančius asmenis“, – sakė „darbietis“.
Projektą dėl Pilietybės įstatymo keitimo Seime inicijavo Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Arminas Lydeka.
