Toks klausimas kyla po ketvirtadienio tragikomedijos Vilniuje, kai šimtai ar net tūkstančiai įvairių kitų tarnybų pareigūnų kelias valandas gaudė I.Molotkovą, tapusį savaitės, o gal net ir mėnesio herojumi.
Teistas, problemų dėl narkotikų ir psichikos turintis 24 metų vyriokas tiesiog paėmė iš pareigūnų automatą „Kalašnikov“ su pilna dėtuve šovinių ir pabėgo, po to kelias valandas klajojo po sostinę.
Ačiū Dievui ar likimui, kad viskas baigėsi be kraujo. O miestiečiai buvo apimti baimės ne veltui – jie ką tik matė, kas buvo išdarinėjama su tokiais ginklas Prancūzijos sostinėje lapkričio 13-ąją.
Ironiška, kad šie automatai mūsų policijai buvo išduoti po Paryžiaus tragedijos. Tai ne pirma pastarųjų dienų su ginklais susijusi istorija – anksčiau policininkai esą netyčia šūviu sužeidė Vilniaus benamį.
Policijos vadovybė, kelis kartus keitusi versijas, aiškino, kad abiem atvejais tai buvo tiesiog klaida, aplaidumas, kokių pasitaiko visur ir visada. Negana to, teigiama, jog nebus skubama ko nors teisti ar kapoti galvų. Tai leidžia įtarti, kad bus bandoma uodegą sukti.
Be abejo, pirmiausia turėtų būti išsiaiškintos visos detalės, tikriausiai neturėtų būti nurašyta ir visa šalies policija, dažnai dirbanti gana profesionaliai.
Bet, kaip jau įprasta tokiais atvejais, kai kurie politikai iš karto iškėlė kirvius. Seimo pirmininkė L.Graužinienė ir Darbo partijos vedlys V.Mazuronis ėmė raginti nedelsiant atsistatydinti vidaus reikalų ministrą S.Skvernelį, nors tie šauksmai labiau atrodė kaip noras su juo suvesti senas sąskaitas po kelių viešų konfliktų.
Apsižodžiavimas tarp L.Graužinienės ir S.Skvernelio plykstelėjo ir dėl automato vagies gaudynių. Į valstybės vadovės vaidmenį įsijautusios politikės skambučių iš kantrybės išvestas ministras ją, regis, užuominomis pasiuntė į vieną vietą. Ir gavo rimtą kirtį atgal. Ne tik nuo Seimo pirmininkės, bet ir nuo pačios prezidentės D.Grybauskaitės, kuri pareiškė, jog S.Skvernelis jau ne pirmą kartą demonstruoja žemą politinį lygį.
Netrukus vidaus reikalų ministras tėkštelėjo atsistatydinimo prašymą. Gal per greitai?
Galbūt pirmiau S.Skvernelis galėjo pasiteirauti prezidentės, kokio aukštumo politinį lygį demonstruoja ji pati, mosuodama anoniminiais raštais ir juodindama Seimo narius, kurie neva trukdė paskirti dar vieną kišeninį generalinį prokurorą? Bet apie tai – vėliau.
Sugrįžtant prie absurdiško ketvirtadienio incidento, galima pagrįstai klausti, ar policininkams išduoti automatai neturėtų būti iš jų atimti. Juolab kad oficialiai skelbta, jog po Paryžiaus žudynių Lietuvoje teroristinio antpuolio pavojus nepadidėjo.
Kita vertus, galima klausti, ar policija tinkamai pasirengusi tokiam išpuoliui? Ar jam pasirengusios kitos tarnybos bei struktūros, kurių vadai šią savaitę rypavo, kad trūksta ir pinigų, ir įrangos, ir tų pačių ginklų?
Tačiau, kaip socialiniuose tinkluose šaipėsi daugelis piliečių, kam jiems tie ginklai, jei juos vis tiek atima. Juokas juokais, tačiau apibendrinant šį incidentą galima konstatuoti, kad ne tik policija, bet ir visa valstybė bent jau įvaizdžio bei viešųjų ryšių požiūriu pasirodė juokingai ir nevykusiai.
Reikia pripažinti, jog reaguodama į Paryžiaus tragediją nevykusiai, galbūt net gėdingai pasirodė ir nemaža visuomenės dalis.
Žinoma, dauguma piliečių reiškė nuoširdžią užuojautą aukų artimiesiems ir reiškė solidarumą su Prancūzija. Taip pat jie ieškojo atsakymų į svarbiausius klausimus: kaip reikėtų stiprinti valstybių saugumo bei žvalgybines pajėgas, kaip spręsti mažumų saviizoliacijos ir išorinės izoliacijos didžiųjų Europos valstybių visuomenėse problemą, kaip kovoti su stiprėjančiu islamo radikalizmu?
Bet, kaip visada, dalis lietuvių pasinaudojo proga išlieti savo ideologiją ir pakariauti savus karus – esą ir Prancūzija, ir visa Europa gavo, ko nusipelniusi, nes tolerancija ir atvirumas veda į blogį.
Visuomenėje ir anksčiau daugėjo manančių, kad jokių karo pabėgėlių Lietuvai nereikia. Po Paryžiaus tragedijos tokios nuotaikos dar labiau sustiprėjo.
