Keleiviai oro uoste ėjo pro muitinės postą. Prie jų prišuoliavo žaismingai nusiteikusi, linksmų akių belgų aviganių malinua veislės kalė Tigra. Tačiau tarnybinis šuo čia atbėgo ne pramogauti.
Tigra uostė moterų rankines, vyrų drabužius. Ji stabtelėjo prie vyriškio, vilkinčio mėlyną pūkinę striukę, ir snukiu bakstelėjo į kišenę.
Šuo nepuolė, nelojo, negąsdino, o tik atsitūpė priešais galimą pažeidėją – savo kūnu užkirto jam kelią pasprukti.
Muitinės pareigūnė Romena Baurienė priėjo prie įtariamojo. Striukės kišenėje jis slėpė dolerių paketą.
Dideles sumas užuodžiantys tarnybiniai šunys kelia siaubą pinigų kontrabandininkams jau ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje. Toks keturkojis ėmė dirbti ir mūsų šalies muitinėje.
Tigra pradėjo tarnauti labai neramiu laiku, kai Europą užplūdo pabėgėliai ir teroristai, tad jos sugebėjimai labai vertinami.
Žiaurius teroro išpuolius Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ir iš Egipto skridusiame Rusijos oro linijų lėktuve surengusių teroristų bauginimai nesiliauja. Jie siekia gauti vis daugiau pinigų ginklams ir sprogmenims.
Teroristų organizacija „Islamo valstybė“ ir jos atšakos pinigų savo žiauriems kėslams įgyvendinti gauna iš nelegalios prekybos nafta, narkotikais, kontrabandos, plėšdami bankų saugyklas.
Įtariama, kad joms padeda ir pelno nesiekiančios musulmoniškos organizacijos, įsteigtos pabėgėliams remti.
Todėl Lietuvoje veikiantys bankai įspėti atidžiau stebėti įplaukas iš Vidurio Rytų ir Persijos įlankos šalių. Mūsų pareigūnai jau gavo pranešimų apie įtartinus pinigų srautus.
Pinigai teroristus gali pasiekti per bankus arba kurjerius. Tokių kurjerių ir ieško Tigra, išmokyta užuosti daugiau nei 10 tūkstančių eurų. Tiek įvežant į Europos Sąjungą ar iš jos jau būtina deklaruoti.
Dažų sudėtis – paslaptis
Anksčiau Tigra tarnavo Klaipėdoje ir padėjo ieškoti narkotikų. Tačiau pareigūnas, su kuriuo ji dirbo, paliko tarnybą.
Šuo buvo perkeltas į Vilnių ir vėl ilgai dresuojamas.
Čia jis rado naują šeimininkę, su kuria puikiai sutaria ir nesiskiria net laisvalaikiu.
Muitinės pareigūnė R.Baurienė po darbo dienos vežasi Tigrą į savo namus. 44 metų moteriai augintinė jau yra kaip šeimos narė.
„Tigra visada nusiteikusi dirbti, geros nuotaikos“, – džiaugėsi R.Baurienė.
Pinigų šunimi tituluojamas gyvūnas dirbdamas nepuola prie žmonių, turinčių mažą sumą. Mat Tigros mokymo priemonės buvo tik stambūs eurų ir JAV dolerių paketai. Būtent šios valiutos dažniausiai vežamos per mūsų šalies sieną.
Nors antikos laikų posakis skelbia, kad pinigai nekvepia, iš tiesų jie turi kvapą. Dolerių ir eurų kvapas yra nevienodas – skiriasi jų dažų cheminė sudėtis.
„Šunį reikėjo išmokyti atskirti būtent tuos dažus, kurie dedami į banknotus, o visus kitus jis turi ignoruoti.
Pasaulyje yra tik dvi gamyklos, kuriose gaminami dažai pinigams. Kokia yra tokių dažų sudėtis, gamintojai griežtai laiko paslaptyje ir neatskleidžia net teisėsaugos institucijoms“, – aiškino Muitinės departamento Pažeidimų prevencijos skyriaus viršininkas Šarūnas Ramanauskas.
Vienos Europos Sąjungos šalies pareigūnai, taip pat siekę išmokyti šunį ieškoti pinigų, paprašė gamintojų tik dažų. Tačiau gamyklos atstovai atsisakė jų duoti.
Tarnybinis šuo išmokytas ignoruoti kitus kvapus – kvepalų, lako, pakavimo medžiagų, riebaluotų rankų.
Dažnai kontrabandininkai slapta gabena pinigus, prieš tai paimtus banke arba iš bankomato. Tokie būna naujesni, turi stipresnį dažų kvapą.
Ima drebėti kinkos
Dirbdama oro uosto ar kelio postuose Tigra tikrina keleivius ir jų lagaminus, o štai pašte – siuntinius.
„Mes su Tigra dirbame mobiliųjų grupių skyriuje, todėl galime atsirasti bet kur. Tigra kone kasdien randa narkotikų, o neseniai ji pradėjo ieškoti ir pinigų“, – pasakojo R.Baurienė, dirbanti su puikiai išdresuotu šunimi.
Kontrabandą vežantys žmonės kartais patys išsiduoda – pamatę tarnybinį šunį ima drebėti iš baimės.
Keturkojis užuodžia baimės sukaustyto žmogaus išskiriamą adrenaliną ir pribėga patikrinti. Užuodęs jam pažįstamą didelių pinigų arba narkotikų kvapą šuo duoda ženklą muitinės pareigūnams.
Kartais ir patys pareigūnai pamato, kad šunį išvydęs žmogus staiga ėmė įtartinai elgtis.
Tai būna ženklas, kad asmuo gali bandyti įvežti į šalį ar iš jos išvežti ką nors draudžiama. Dažnai įtarimai pasitvirtina.
Sučiumpa ir emigrantų
Šiemet per mūsų šalies sieną kontrabandininkai nesėkmingai bandė pervežti daugiau kaip 800 tūkstančių eurų.
Nuo sausio iki spalio mėnesio buvo pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai dėl pinigų kontrabandos ir neteisėto gabenimo.
Dažnai vežami iš nelegalios veiklos mūsų šalyje arba užsienyje įgyti pinigai, kuriuos norima nuslėpti.
Dideles sumas užsienio valiuta – Švedijos ir Norvegijos kronomis – į Lietuvą bando įvežti ir čia į eurus iškeisti emigrantai. Pareigūnai spėja, kad tai gali būti iš prekybos narkotikais, pavyzdžiui, amfetaminu, gautas uždarbis.
Latvių rankinėje – milijonas
Vienas neteisėto pinigų gabenimo kelių veda per vidinę Europos Sąjungos sieną į Latviją.
Būtent juo šią vasarą du Latvijos piliečiai ketino nedeklaravę iš Lietuvos išvežti apie 300 tūkstančių eurų stambiomis kupiūromis. Visa suma sutilpo į rankinę, kokią vyrai persimeta per petį.
„Jei skaičiuotume litais, būtų buvę daugiau kaip milijonas. Matėme, kaip milijonas tilpo nedidelėje vyriškoje rankinėje“, – pasakojo muitininkai.
Latviai viename Lietuvoje veikiančių bankų trumpam atsidarė sąskaitą ir į ją kelis kartus pervedė nemažas sumas. Atvykę į Lietuvą tuos pinigus jie banke išsigrynino, sėdo į automobilį ir pajudėjo sienos su Latvija link.
Pasienyje latvių automobilį sustabdę muitininkai paklausė: „Ar jūs turite deklaruoti grynuosius pinigus?“
Latviai suprato, kad apie jų vežamus didelius pinigus jau žinoma. Jiems neliko nieko kita, kaip užpildyti deklaraciją ir parodyti visą sumą – lietuviai ją patikrino ir grąžino latviams.
Deklaracijų kopijas mūsų šalies pareigūnai perdavė kolegoms latviams, kurie aiškinasi, iš kokios veiklos įgyta tokia didelė suma.
Jei Lietuvos muitininkai nebūtų sustabdę latvių, jie taip ir būtų likę šešėlyje.
Latvijos pareigūnai taip pat ėmė atidžiau stebėti įtartinas pinigų operacijas, jų srautus iš musulmoniškų šalių ir į jas.
Mat du jos čečėnų kilmės piliečiai išvyko ir prisidėjo prie žiaurumu garsėjančių „Islamo valstybės“ kovotojų.
Šios teroristinės organizacijos gretas papildė ir piliečiai iš Lenkijos bei Estijos.
Žuvo Paryžiuje per antiteroristinę operaciją
* Prancūzijos policijos tarnybinis šuo – kalė Diesel žuvo lapkričio 18-ąją per antiteroristinę operaciją prieš įtariamus džihadistus, užsibarikadavusius viename bute Paryžiaus šiauriniame priemiestyje.
* „Diesel, septynerių metų belgų aviganė, buvo nužudyta teroristų per operaciją“, – paskelbė Prancūzijos policija.
* Tą dieną Paryžiuje du įtariami džihadistai žuvo. Viena jų – moteris, kuri susisprogdino. Dar septyni žmonės buvo suimti.
* Ši operacija buvo surengta ieškant asmenų, susijusių su Paryžiuje surengtais teroro išpuoliais.
Parama pabėgėliams – po didinamuoju stiklu
Sigitas Šileikis
FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus viršininkas
„Tarp teroristų, kurie rengė išpuolius Paryžiuje, buvo Belgijos ir Prancūzijos piliečių. Tai rodo, kad radikalių pažiūrų asmenų gali atsirasti šalia, nebūtinai atvykti iš Sirijos.
Svarbu, kad tokios krizės nepasikartotų. Nes kai jos įvyksta, būna žuvusiųjų.
Policijos ir saugumo pareigūnai dabar stebi asmenis, o mūsų tarnyba – neaiškios kilmės pinigus, kurie gali būti susiję su teroristais.
Įspėjome visus mūsų šalyje veikiančius bankus apie užsienio teroristų kovotojų ir „Islamo valstybės“ keliamas grėsmes bei jų finansavimo šaltinius ir būdus.
Pinigų operacijos, kurios susijusios su Vidurio Rytų ar Persijos įlankos šalimis, dabar yra padidintos kontrolės lauke.
Iš tų šalių pinigus mūsų šalies piliečiams siunčia ten gyvenantys giminaičiai. Įmonės taip pat turi verslo santykių su rizikingomis zonomis ar valstybėmis.
Grėsmė auga didėjant pabėgėlių iš karo zonų skaičiui.
Pabėgėliams padedančios organizacijos, prisidengdamos humanitarine pagalba, gali gautą paramą naudoti kitais tikslais, įskaitant ir teroristams finansuoti.
Kitų šalių pareigūnai turi duomenų, kad lėšos teroristams keliauja per pelno nesiekiančias organizacijas, susijusias su musulmonų parama tikėjimo broliams, pabėgusiems į užsienį.
Galbūt kai kurios organizacijos kuriamos gerais tikslais, bet yra pavojus, kad jose atsiras radikalesnis oratorius ir jis iškeliaus pas teroristus į Siriją.
Užsienio žvalgybos tarnybų atstovai išsiaiškino, kad tose organizacijose skamba ir radikalūs raginimai. Oratoriai pabėgėlių neragina integruotis į užsienio visuomenę ir gyventi pagal jų taisykles. Tokios organizacijos ir viena kitai gali siųsti pinigus, ir gauti lėšų iš rėmėjų.“
Ne visi šunys tinka tarnybai
Artūras Zaleckas
Muitinės mokymo centro vyr. inspektorius
„Išmokyti tarnybinį šunį užuosti didelius pinigus nelengva, bet kai moki – netrunki. Tam prireikia 488 valandų.
Šuns uoslė yra ypatinga. Jis suuodžia tai, ko žmonės nesuuodžia, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, šuo nesuuodžia ašarinių dujų.
Aš pamoką rengiu kaip medžioklę. Kai šuo randa didelius pinigus, metu jam kamuoliuką. Tai – jo grobis. Duodu šuniui suprasti, kad ieškoti pinigų dažų kvapo bus smagu.
Tigra – žaisminga, gero būdo, judri. Panašus šuo, tik nedresuotas, pavyzdžiui, Olandijoje, kainuoja 4 tūkstančius eurų.
Šuo testuojamas nuo metų iki trejų. Kai perki mažą, tai imi katę maišę – nežinai, kas iš jo užaugs. O kai testuoji jau suaugusį šunį, matai visus jo privalumus ir trūkumus.
Pasaulį valdo baimė. Todėl ir šuo neturi būti bebaimis, bet jis turi būti ir drąsus, smalsus. Tai mes patikriname.
Šuo atvedamas į auditoriją, kurioje yra daug žmonių. Jis turi nei loti, nei uostinėti. Jis turi jaustis drąsiai ir eiti paskui savo šeimininką.
Jie kartu apeina tris ratus aplink auditoriją, tada įkandin šuniui metama kėdė. Jis iš baimės bėga. Tai natūralu. Stebiu, per kiek laiko šuo grįžta prie kėdės. Kuo greičiau grįš, tuo geriau.
Kai su šeimininku augintinis apeina dar vieną ratą, vėl įkandin metama kėdė. Antrą kartą metamos kėdės šuo jau nebijo – tai rodo, kad jis gudrus.
Taip pat tarnybinis šuo negali bijoti tamsos ar triukšmo joje. Keturkojis turi turėti instinktą persekioti grobį – ne vištą ir ne važiuojantį dviratininką, o tai, kas juda šeimininko rankose. Tai tikrinu su kamuoliuko paieška. Čia svarbu ne greitis, o ilga ir nuosekli paieška.
Jei atlikus testus paaiškėja, kad šuo protauja, – jis tinka tarnybai muitinėje.“
