Į absurdišką situaciją patekusi Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus mokytoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja Jolanta Vymerytė vis dar negali nusiraminti.
Pedagogė tikino, kad taip gali nutikti ir kitiems žmonėms.
Praėjusią savaitę užsukusi į netoli Vilniaus rotušės esančią parduotuvę „Rimi“ J.Vymerytė ketino už prekes sumokėti 50 eurų banknotu.
Specialiu aparatu patikrinęs šią kupiūrą kasininkas pasakė, kad ji netikra. Palikęs moterį su pirkiniais prie kasos, jis nuėjo apie tai pranešti apsaugos darbuotojui.
Išsivedė atvykę policininkai
Grįžus kasininkui J.Vymerytė prašė leisti atsiskaityti už pirkinius banko kortele. Jai niekas neprieštaravo.
Tada moteris, kaip jai buvo liepta, nuėjo pas parduotuvės apsaugininką.
„Kai užėjau, šis darbuotojas jau rašė aktą, kad aš norėjau atsiskaityti netikrais pinigais, girdėjau, kaip jis iškvietė policiją“, – pasakojo į keistą istoriją įvelta moteris.
Atvykę policijos pareigūnai pranešė J.Vymerytei, kad ji sulaikoma, ir ją išsivedė.
Kadangi moteris buvo palikusi gatvėje netoli parduotuvės savo automobilį, ji norėjo sumokėti už jo stovėjimą. Tačiau policininkai aiškino, kad ji to negali padaryti, nes yra sulaikytoji.
Atvykus į policijos komisariatą, iš J.Vymerytės buvo atimti asmeniniai daiktai, ji buvo apklausta, turėjo rašyti pasiaiškinimą.
Susijaudinusi moteris neprisiminė, iš kur galėjo gauti įtartiną banknotą.
Po apklausos ji buvo palikta policijoje. Ištikta šoko vilnietė nežinojo, kas jos laukia. Ji teigė, kad tokia nežinia truko kelias valandas.
Banke iškart paneigė įtarimą
Tiesa paaiškėjo, kai nuvykęs į artimiausią banką „Citadele“ policijos pareigūnas dar kartą patikrino 50 eurų kupiūrą. Paaiškėjo, kad ji tikra.
Grąžinęs kupiūrą J.Vymerytei pareigūnas patarė „dėl viso pikto“ pasikeisti ją banke: „Gal ji buvo sušlapusi? Gal susiglamžiusi?“
Išleista iš policijos moteris nuvyko į tą patį banką „Citadele“. Jo darbuotoja patikino, kad patikrinta kupiūra gera ir nėra jokios būtinybės ją keisti.
Iš banko darbuotojos J.Vymerytė suprato, kad tai ne vienintelis atvejis, kai be jokios priežasties sulaikomi pirkėjai, neva ketinantys atsiskaityti netikrais pinigais.
Moteriai skaudžiausia, kad prekybos centro atstovai ją perdavė policijai kaip kokią nusikaltėlę, nors nebuvo teisūs.
Policijos pareigūnams J.Vymerytė taip pat turėjo priekaištų: „Ar jie negalėjo iš karto patikrinti kupiūros banke, turinčiame normaliai veikiančią aparatūrą, o tik tada vežti į policiją?“ Suprantu, kad jie dirba savo darbą, bet kodėl aš, niekuo dėta, dėl to nukentėjau?“
Moteris jaučiasi įžeista
Gindama savo garbę ir orumą J.Vymerytė dėl šio įvykio kreipėsi pagalbos į teisininkus.
Moteriai kilo abejonių, ar prekybos centro darbuotojai padarė viską, kad banknotas būtų patikrintas kokybišku aparatu.
Teisininkė Lina Sakalauskienė teigė, jog šis nemalonus įvykis parodė, kad verta keisti prekybos centrų vidaus taisykles. Jų darbuotojai turėtų stengtis nedaryti klaidų, kurios sukelia nemalonumų pirkėjams ir menkina prekybos centrų įvaizdį.
Iki šiol J.Vymerytė buvo vertinama kaip nepriekaištingos reputacijos, gerbiama tiek mokinių, tiek studentų, tiek savo kolegų.
Dėl šio incidento baleto pedagogė pasijuto itin nemaloniai. Ji buvo sulaikyta ir vedama į policijos automobilį matant praeiviams.
J.Vymerytė įsitikinusi, kad patyrė neturtinę žalą, o dėl įvykusio incidento prekybos centras privalo prisiimti atsakomybę.
Kaip numato Civilinio kodekso normos, neturtine žala gali būti laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas.
Sušlubavo ir sveikata
Nesusipratimas prekybos centre smogė ir baleto pedagogės sveikatai. Stresą patyrusią moterį iki šiol kamuoja nemiga.
Dėl garbės ir orumo įžeidimo ir su tuo susijusios neturtinės žalos atlyginimo pedagogė svarsto galimybę kreiptis į teismą.
Ji mano, kad tai būtų gera pamoka, norint ateityje išvengti tokių klaidų: „Žmonėms darosi pavojinga eiti į prekybos centrą ir atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes negali žinoti, ar nebūsi sulaikytas.“
Banknotai nėra amžini
Baleto pedagogės patirtis rodo, jog pirkėjas gali būti sulaikytas vien dėl to, kad siekė atsiskaityti už perkamas prekes tikrais pinigais, tačiau prekybos centro pinigų tikrinimo aparatas signalizavo, jog kupiūra netikra.
Kas dėl to kaltas? J.Vymerytės banknotas nebuvo nuskalbtas ar nublukęs.
– Kodėl vienos eurų kupiūros būna išblukusios, neryškios, o kitos – ne? Per kiek laiko susidėvi eurų banknotai? Kokios priežastys? Kaip dažnai jie keičiami? – „Lietuvos rytas“ paklausė Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktoriaus Mindaugo Vilkelio.
– Paprastai banknotai naudojami nuo pusantrų iki dvejų metų. Mažų nominalų kupiūros susidėvi daug greičiau nei didelių nominalų, nes dažniau naudojamos, pavyzdžiui, grąžai atiduoti.
Tad banknotai praranda jiems būdingą popieriaus traškesį, susitepa, išblunka spalva.
Dar vienas veiksnys, turintis įtakos banknotų susidėvėjimui, yra tai, kad jie laikomi netinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, drėgnose patalpose, sudėjus banknotus į stiklainį ir užkasus į žemę – tokių atvejų taip pat pasitaiko.
Banknotas gali būti netyčia išskalbtas naudojant skalbimo priemones – jos išblukina spalvą.
Europos centrinis bankas (ECB) yra nustatęs vienodus visai euro zonai banknotų tinkamumo apyvartai reikalavimus. Jais vadovaudamasis Lietuvos bankas užtikrina tinkamų į apyvartą eurų banknotų išleidimą.
Nekokybiški (per daug susidėvėję, įplėšti, išskalbti) banknotai išimami iš apyvartos.
Lietuvos bankas taip pat kontroliuoja grynųjų pinigų tvarkytojų veiklą, kad į apyvartą pakartotinai būtų išleisti tik ECB reikalavimus atitinkantys banknotai.
– Kur gali kreiptis žmogus, įtaręs, kad gavo grąžą netikra kupiūra? Ar įmanoma tokia paslauga?
– Jis gali kreiptis į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune, taip pat į komercinius bankus, kuriuose dirba profesionalūs kasininkai, galintys pasakyti, ar banknotai tikri.
– Koks yra pinigų tikrinimo aparatų, kuriais naudojasi prekybos centrai, patikimumas? Ar jų tikslumas šimtaprocentis?
– Prekybos centrai ir pinigų tvarkytojai eurų banknotų autentiškumui nustatyti naudoja detektorius, kurie yra testuoti ECB.
Jų programinė įranga pritaikyta atpažinti netikrus banknotus.
Tačiau tikrinant susidėvėjusį banknotą, kuriame ištrupėjęs apsaugos siūlelis ar nėra kokio nors kito požymio, detektorius gali signalizuoti, kad banknotas netikras, jeigu neaptiko visų apsaugos požymių.
Tokiais atvejais paskutinį žodį taria Lietuvos banko ar kitų ekspertinių centrų specialistai.
Pareigūnai nori atsiprašyti
Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Šilobritas sakė, kad J.Vymerytę atvežė ir paliko į parduotuvę iškviesti patruliai.
Policijos komisariate moteriai buvo liepta rašyti pasiaiškinimą, bet jį berašant tyrėjams kilo įtarimų, kad 50 eurų kupiūra nėra suklastota.
Pasitarę jie nusprendė patikrinti, ar banknotas tikrai yra tikras.
„Mūsų tyrėjai nuėjo į artimiausią banko skyrių, esantį stotyje, ir patikrino kupiūrą. Ji pasirodė esanti tikra“, – kalbėjo R.Šilobritas.
Kai paaiškėjo, kad pinigai nėra suklastoti, J.Vymerytė iš policijos komisariato buvo paleista.
„Mano žiniomis, moters daiktai nebuvo paimti, komisariate ji tikrai buvo ne kelias valandas. Situacija kuriozinė. Apgailestauju, kad taip įvyko, bet patruliai gavo iškvietimą, moteris buvo atvežta pas mus, nereaguoti negalėjome. Norėčiau jos tiesiogiai arba per jus atsiprašyti“, – sakė R.Šilobritas.
