Apie tai, su žurnaliste Daiva Žeimyte S.Skvernelis kalbėjo „Lietuvos ryto“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ar nesigailite?
– Nieko nesigailiu.
– Prezidentė pareiškė, kad jūs pats turite nuspręsti – likti ministro poste, ar trauktis. Koks jūsų galutinis sprendimas?
– Ką pasakė prezidentė, nekomentuoju. O apsisprendimas bus, kai ministras pirmininkas grįš ir komandiruotės. Mes susitiksime ir bus ministro pirmininko sprendimas.
– Suprantu, jūsų dabartinis pasakymas jis nereiškia, kad jūs tikrai atsistatydinsite.
– Šiandien mano sprendimas yra išreikštas.
– Jūs parašėte pareiškimą, tai formalumas.
– Tai yra tokia pozicija.
– Kokia?
– Tokia, kokia buvo parašyta pareiškime.
– Prezidentės šiandieninis pasisakymas. Nemanote, kad jos tonas yra sušvelnintas.
– To reikėtų klausti šalies prezidentės.
– Suprantu, kad jums nėra lengva apsispręsti, nes yra milžiniškas palaikymas. Yra kuriamos grupės socialiniuose tinkluose, pasirašomos peticijos. Šaltą protą nėra lengva išlaikyti, kuo vadovaujatės – emocijomis ar logika?
– Tam tikromis vertybėmis. Kurios ne tik mano, yra bendraminčių, su kuriais ir šiandien dirbame. Kokius darbus, tikslus keliame – tai pagrindinis dalykas.
Emocinis faktorius taip pat labai svarbus. niekada gyvenime netikėjau, kad per šitas tris dienas, bus tokia reakcija, skaitysiu tokius elektroninius laiškus, kuriuos kai kurių be ašarų kai kuriuos net neina sakyti. Ir virtualioje erdvėje – peticijos...
Tai geras jaudinantis šokas. Tikrai niekada negalvojau, kad taip bus, nesitikėjau tokios reakcijos, dėkoju visiems žmonėms, lenkiu galvą prieš juos – tai geriausias vertinimas. Man tai labai svarbu.
- Kodėl jus taip palaiko visuomenė?
– Kad ir ką bešnekėtume, žmonių, kurie turi savo nuomonę, kritiškai mąsto, nebijo išsakyti savo nuomonės (viešai ir neviešai) jų vis daugiau ir daugiau. (...) Kai kas sako, kad nieko nepadariau, aš galiu sakyti, kad aš vienas tikrai nepadariau, viską ką mes darėme nuo policijos laikų, mes darėme su komanda.
- Jūs atsistatydinote ne dėl sisteminių pertvarkų, o dėl konkretaus pasisakymo apie jus, kaip apie politiką, dėl to, kad demonstruojate žemą politinį lygį.
– Taip, situacija taip pat buvo apgailėtina. Bet kas mano vietoje būtų taip pat pasielgęs. Gal mes skirtingai suvokiame politinę kultūrą.
- Jums nemalonu buvo išgirsti?
– Šiuo atveju suprasčiau, jeigu būtų galima išklausyti abi puses. Nesuveskime visko į galimą konfliktą ar nesusikalbėjimą su vienu ar kitu valstybės pareigūnu. Tai yra kiti principai, kitos vertybės ir kiti idealai. Šioje vietoje reikėtų paklausyti abi puses, ar ten buvo kažkas, kas galėjo iššaukti tokią reakciją.
- Gal galėjote ne taip emocingai pasielgti šioje situacijoje? Neparašyti pareiškimo ir pamėginti pasikalbėti su prezidente ar su Seimo pirmininke?
– Daug kartų mėginau, kalbėjau, matyt, yra kitur giluminiai procesai kažkokie.
- Ką turite mintyje- mėginote?
– Darbo reikalais, susitinku, kalbu.
- O su jumis kalbasi?
– Kalbasi. Metus laiko bandžiau kalbėtis, buvau labai dažnas svečias Seime, Seimo frakcijose, teko daug diskutuoti su Darbo partijos frakcija, labai dalykiški sprendimai, profesionalūs pokalbiai. Su visai visada kalbuosi, ieškau kompromisų.
- Su Seimo pirmininke jūs per daug emocingai kalbėjote? Tas skambutis?
– Nesuveskime visko į vieną skambutį. Jeigu nebūtų šio skambučio, manau, kad šios situacijos būtų analogiškas vertinimas koks buvo su tuo dingusiu asmneiu su automatu. Dar kartą sakau – kalbėjau gal per daug išlaikytai, ramiai, tačiau tas nepadėjo.
- Viešoje erdvėje pasirodė versija, kad Seimo pirmininkė galbūt buvo vyno išgėrusi?
– Skaičiau tą versiją, kur žmonės pagrindžia ją, iš principo esu prieš privačių pokalbių (ne tik tarp valstybės pareigūnų) komentavimo.
