Naujausiais duomenimis, Lietuvos laukinėje faunoje nuo šių metų pradžios aptikta 109 maru užsikrėtę šernai: 54 rasti nugaišę ir 55 sumedžioti. VMVT duomenimis, paskelbtais lapkričio 20 d., paskutinis nuo šio mirtino viruso nugaišęs šernas rastas Vilniaus rajono Riešės seniūnijos miške. O dar prieš savaitę (lapkričio 9-13 d.) šio viruso diagnozė patvirtinta dviem šernams, sumedžiotiems Utenos ir Varėnos rajonų miškuose bei šerno gaišenai, rastai Anykščių rajono miške.
Nors buvo skubiai imtasi griežtų priemonių, kad šis maras iš laukinės gamtos nebūtų perneštas į naminių gyvūnų erdvę kiaulėms, kovoti su šia gyvūnams pražūtinga liga sekasi sunkokai. Pavyzdžiui, Trakų rajone šiais metais buvo patvirtinta 11 AKM židinių smulkiose kiaulių laikymo vietose. Pirmi atvejai nustatyti rugpjūčio 8 d. Grendavės seniūnijoje, židiniai registruoti ir Rūdiškių seniūnijoje, o paskutinis užregistruotas spalio 6 d. Trakų seniūnijoje. Šių metų rugpjūčio 28 d. buvo praplėsta buferinė AKM zona, į kurią pateko visas Trakų rajonas ir Varėnos rajono Valkininkų ir Jakėnų seniūnijos, kur iki spalio 15 d. turėjo būti išskerstos visos laikomos kiaulės. Trakų rajone nustačius AKM iš viso buvo registruota 413 gyventojų, kurie laikė 1177 kiaules.
Tuo tarpu iki zonos išplėtimo Varėnos rajone buvo registruoti 166 gyventojai, kurie laikė 490 kiaulių. Rajono gyventojų prašymu VMVT direktorius Jonas Milius pakeitė savo ankstesnį įsakymą ir nurodė Varėnos rajone likusias 240 kiaules išskersti iki lapkričio 15 d. VMVT duomenimis, Varėnos rajono gyventojai įvykdė nurodymus ir iki nurodytos lapkričio 15-osios visas kiaules paskerdė.
VMVT specialistų nuomone, šio viruso plitimui Trakų rajone įtakos turėjo „žmogiškasis faktorius, žema biologinės saugos praktika kiaulių laikymo vietose, neatsakingas žmonių požiūris į jų laikymą, įtartinai gaišusių kiaulių slėpimas, šėrimas maisto atliekomis, žole, termiškai neapdorotais pašarais“. VMVT tarnyba ir jos teritoriniai padaliniai, pasitelkus kiekvienoje savivaldybėje esančius specialistus, aktyviai vykdo informacinę kampanija, šviesdami ir informuodami gyventojus apie AKM plitimo priežastis ir savo kiaulių apsaugojimo nuo jo būdus. Gyventojams yra išleisti specialūs bukletai ir jų žinių bagažas dabar yra tikrai didesnis, nei 2014 m. pradžioje, kai AKM pasireiškė mūsų šalyje.
Trakų rajone, kur kiaulės buvo paskerstos iki spalio 15 d., jau buvo atliekami patikrinimai, kurių metu buvo ieškoma nesilaikiusių nurodymų ūkininkų. Pasak VMVT laikinai einančio Skubios veiklos skyriaus vedėjo pareigas Pauliaus Bušausko, Trakų rajone atliekami pakartotiniai tikrinimai tose pačiose vietose, ar nelaikoma kiaulių nelegaliai: „Buvo reaguojama į kiekvieną pranešimą apie nelegaliai laikomas kiaules. Pasitvirtino trys pranešimai, buvo taikomos nuobaudos ir nurodoma pasiskersti kiaules“.
Nepaisę nurodymų išsiskersti kiaules, baudžiami administracine tvarka įspėjimu arba bauda nuo 29 iki 579 eurų. O jei nurodymų nepaiso kiaulininkystės kompleksas, tai atsakingam asmeniui gali būti skiriama 2317 eurų bauda. Taip pat visais atvejais kiaulių laikytojai netenka galimybės gauti išmokų už patirtus nuostolius.
Griežtos pasekmės yra numatytos ir tais atvejais, kai buvo slepiami kiaulių gaišimo atvejai ar neatsakingai naikinamos nugaišusios kiaulės. P.Bušauskas informavo, kad jei yra nustatomi slepiami kiaulių gaišimo atvejai, informacija gali būti perduodama teisėsaugos institucijoms, kur gresia Administracinės teisės pažeidimo protokolo surašymas arba netgi patraukiama baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat tokiais atvejais naikinama teisė į kompensaciją už nugaišusias ir sunaikintas kiaules, neskiriama Vyriausybės ir ES parama. Jei toje vietoje būtų fiksuojamas AKM židinys, už ten atliktą dezinfekciją, už pasitelktos policijos pagalbą – visus patirtus nuostolius gali būti pareikalauta padengti paties žmogaus. O vieno smulkaus AKM židinio sunaikinimas kainuoja beveik 14500 eurų. Nustačius, kad nugaišusios kiaulės naikinamos nesilaikant biologinės saugos reikalavimų, netaikoma kompensacija ir galima pareikalauti susimokėti už AKM židinio, jei toks būtų nustatytas, likvidavimą.
Šiuo metu Varėnos rajono savivaldybė priima prašymus iš laikytojų dėl kompensacijų išmokėjimo. Pasiskerdę kiaules gyventojai 20 d. laikotarpyje turi pateikti paraišką, atsakymus iš laboratorijos su tyrimų rezultatais dėl AKM ir pasižadėjimą nelaikyti kiaulių vienerius metus. Dokumentai paprastai yra teikiami savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistams. „Jei terminas pateikti dokumentus kompensacijai gauti jau yra praėjęs, tačiau visi dokumentai atitinka reikalavimus, galima mėginti ir pavėluotai prašyti. Atsižvelgiant į kitų savivaldybių, kur buvo paskelbtos buferinės AKM zonos, patirtį, dokumentai būdavo priimami ir pasibaigus terminui, mat žmonės laiku nesužinodavo tvarkos, juos ta informacija pasiekdavo vėliau. Viskas priklauso nuo savivaldybės ir gyventojų susitarimo“, – sakė P.Bušauskas.
Kompensacijų už paskerstas kiaules dydis priklauso nuo augintų kiaulių skaičiaus ir lyties: ar tai paršavedė, kiek ji turėjo prieauglio. Šiems visiems faktoriams įvertinti yra sudaryta speciali formulė, į kurią suvedama informacija ir tik tada galima pasakyti, kokia būtų kompensacijos suma. Kiekvienu atveju ji yra skirtinga.
