Vis dėlto politologas mano, kad S.Skvernelis greičiausiai turėtų išsaugoti postą, nes prezidentei Daliai Grybauskaitei konfliktas su populiariu ministru nėra naudingas.
T.Janeliūnas linkęs manyti, kad šalies vadovė nekartos ankstesnės savo klaidos, kai privertusi iš pareigų pasitraukti populiarų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovą Vitalijų Gailių prezidentė neteko nemažos dalies gerbėjų.
Panašios nuomonės laikosi ir Mykolo Romerio universiteto docentas Vytautas Dumbliauskas. Jis įsitikinęs, kad prezidentė laikysis atokiau ir bent jau nereikalaus ministro galvos. „Nemanau, kad ji norėtų sukurti dar vieną herojų, didvyrį, koks tapo V.Gailius. Gal nenorės ir aštrinti santykių su valdančiaisiais“, – svarstė politologas.
Negalėjo prašauti pro šalį
Ar po prezidentės D.Grybauskaitės ir Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės kritikos skubiai atsistatydinimo pareiškimą parašęs ministras S.Skvernelis pasielgė teisingai?
Anot T.Janeliūno, Vidaus reikalų ministerijos vadovas gal ir nesąmoningai, bet vis dėlto žengė politiškai nepralaimimą žingsnį. „Bent jau dabartinė reakcija į ministro pareiškimą rodo, kad vadinamąjį politinį kapitalą jis jau susikūrė ir nesvarbu, koks bus sprendimas – patenkinti S.Skvernelio prašymą ar įkalbėti jį atsiimti, – ministro palaikymas ir populiarumas visuomenėje tik dar labiau augs. Tai buvo šūvis, kai neįmanoma nepataikyti“, – neabejoja politologas.
V.Dumbliauskas mano, kad nedelsdamas atsistatydinimo pareiškimą parašęs S.Skvernelis pasielgė netradiciškai. „Dabar Lietuvoje nemadinga atsistatydinti. Daugelis politikų juo dėti nebūtų to darę. Bet šis žingsnis jam, kaip politikui, gali pridėti daugiau pranašumų nei trūkumų“, – įsitikinęs politologas.
Politikos eksperto nuomone, visiems akivaizdu, kad S.Skverneliui nėra pagrindo trauktis. Anot V.Dumbliausko, gal ministras ir nesielgė taktiškai, bet L.Graužinienei irgi esą nebuvo reikalo skambinti ir trikdyti ministerijos vadovo. „Jei būtų skambinusi prezidentė, kuri yra vykdomosios valdžios atstovė – viena, kai skambina Seimo pirmininkė – kas kita. Kas būtų, jei tokiu metu ministrui būtų pradėję skambinti ir kiti Seimo nariai, klausinėdami, kaip sekasi gaudyti bėglį? Kita vertus, aš suprantu ir Seimo pirmininkę, kuri, matyt, S.Skverneliui skambino ne dėl tuščio kaprizo“, – svarstė politologas.
Bet žodžio kišenėje neieškančio ministro reakcija, anot V.Dumbliausko, atskleidė, kad jis turi politiko savybių. „Tai parodė ir jo pozicija dėl kontrabandininką nušovusio pasieniečio. Žmonėms patiko, kad ministras nebijojo paprieštarauti šalies vadovei ir apgynė be teismo nuteistą pareigūną“, – mano politiologas.
Vis tiek taptų didvyriu
Ar galėjo ministras politiškai prašauti, jei būtų laikęsis posto ir neskubėjęs trauktis?
T.Janeliūnas abejoja, kad situacija pernelyg pasikeistų: „S.Skvernelis ir iki šiol buvo populiariausias ministras, todėl tas įvykis didesnės reikšmės jo asmeniniam populiarumui neturėtų ir po kurio laiko viskas aprimtų.
Kita vertus, ministro pasitraukimas likus metams iki Seimo rinkimų nėra naudingas vidaus reikalų sistemai – dėl to gali strigti pasirengimas reformoms. Jos laukiantys pareigūnai ir vėl būtų nuvilti“.
V.Dumbliauskas taip pat mano, kad S.Skvernelis bet kokiu atveju šioje situacijoje būtų buvęs nugalėtojas. „Juk visi matė, kokia buvo įtampa – policija gaudė ginkluotą psichiškai nesveiką narkomaną, kurio veiksmai galėjo būti neprognozuojami. Bet situacija buvo suvaldyta ir ministras tapo savotišku didvyriu. Nepaisant to, jis pasmerkia save galimam nedarbui. Tai – drąsus žingsnis, galbūt galvojant ir apie kokias nors politines perspektyvas“, – kalbėjo pašnekovas.
Neužkirto sau kelio sugrįžti
Išgirdusi apie ministro, kuriam jau grasino interpeliacija, atsistatydinimą L.Graužinienė suskubo pareikšti, kad šis pasitraukimas esą gali būti dirbtinis.
Seimo pirmininkė užsipuolė S.Skvernelį ir jį remiantį premjerą Algirdą Butkevičių, kad tai gali būti rinkimų kampanijos dalis. L.Graužinienė paskelbė kažkur girdėjusi, kad vidaus reikalų ministras rinkimuose gali dalyvauti kaip socialdemokratų kandidatas.
Vertindamas tokią L.Graužinienės reakciją į ministro atsistatydinimą T.Janeliūnas pastebėjo, kad Seimo pirmininkės elgesys po bėglio gaudynių buvo sunkiai suprantamas ir menkai pagrįstas. „Vietoj konkrečių ir racionalių sprendimų, kaip reikėtų spręsti panašią krizę, Seimo pirmininkė diskusiją pakreipė į asmeniškumus ir pokalbio etiką. Dabar ji bando nevikriai išsisukti iš situacijos ir pateisinti tuos pirminius savo pasakymus, nes greičiausiai suprato padariusi klaidą – niekas jos nesupranta“, – mano politologas.
Ar vis dėlto būsimi Seimo rinkimai galėjo turėti įtakos ministro sprendimui?
Anot T.Janeliūno, sunku pasakyti, kokie motyvai šiuo atveju lėmė jo sprendimą. Bet jis neabejoja, kad ministras jau save mato kaip politiką, kuris dalyvaus Seimo rinkimuose: „Ko gero, priimant tokius sprendimus galvojama ir apie ateitį. Matyt, buvo įvertinta, kad šis pasitraukimas jam neužkirs kelio sugrįžti į politiką.
Tikimybė, kad iki Seimo rinkimų žmonės neužmirš S.Skvernelio, – taip pat gana didelė. Galime prisiminti ir buvusio savotiška auka tapusio FNTT vadovo V.Gailiaus atvejį, kai kur kas mažiau visuomenei žinomas buvęs pareigūnas sėkmingai pasirodė rinkimuose ir tapo parlamentaru.“
Signalai – silpni, bet palankūs
Ar iš Kinijos sugrįžusiam premjerui Algirdui Butkevičiui pavyks perkalbėti atsistatydinimo pareiškimą pasirašiusį ministrą, prezidentę, Seimo pirmininkę. Kokia gali būti šios istorijos atomazga?
T.Janeliūnas mano, kad S.Skvernelio sprendimą nulems prezidentė, kurios išsakyta kritika ministrą privertė pasirašyti atsistatydinimo pareiškimą. Anot politologo, bet koks iš jos gautas tiesioginis ar netiesioginis pasitikėjimo signalas būtų pretekstas ministrui atsiimti pareiškimą.
Pasak politologo, tam tikru palankiu signalu galima laikyti ir tai, kad šalies vadovė nereikalauja ministro atsistatydinimo. „Atrodo, kad ir pačiai prezidentei toks moralinis konfliktas su S.Skverneliu irgi nebūtų naudingas populiarumo požiūriu. Užtenka prisiminti to paties V.Gailiaus istoriją, po kurios prezidentės reitingai gana smarkiai krito žemyn. Šiuo atveju D.Grybauskaitė, dėl nereikšmingų dalykų puolanti itin populiarų ir ryžtingą vadovą, rizikuotų prarasti visuomenės pasitikėjimą. Kažin ar tai jai naudinga?“, – svarstė T.Janeliūnas.
V.Dumbliauskas taip pat mano, kad prezidentės atstovų pareiškimai, esą dėl tolimesnio savo darbo S.Skvernelis turi apsispręsti pats, gali reikšti, kad ministras išsaugos postą. „Signalas iš rūmų S.Daukanto aikštėje lyg ir palankus ministrui“, – sakė politologas.
Anot V.Dumbliausko, jeigu S.Skvernelis rimtai galvoja apie tolimesnę politinę karjerą, šiuo atveju jam būtų parankiau atsiimti pareiškimą. „Nes prieš rinkimus geriau būti labiau matomam, nei kažkur pradingti ar būti bedarbiu. Juolab kad jis puikus ministras, ypač po Dailio Barakausko, kuris buvo ne savo rogėse. Geras ministras yra svarbiau nei Seimo pirmininkės nuomonė apie jį“, – kalbėjo pašnekovas.
Neįvertino galimų padarinių
Kaip L.Graužinienei gali atsiliepti bandymai kibti į atlapus S.Skverneliui?
Ar Seimo pirmininkė iš tos situacijos gali išpešti kokios nors politinės naudos, ar jai teks atsisveikinti ir su populiarumo likučiais?
V.Dumbliauskas mano, kad tokiu būdu Seimo pirmininkė galbūt bando gelbėti katastrofiškai žemus savo reitingus. „Bet pasekmės gali būti visiškai priešingos, nei planuojama“, – neatmetė politologas.
Anot T.Janeliūno, tai, kad ilgą laiką prezidentę nesėkmingai kritikavusi L.Graužinienė ėmėsi kito populiaraus veikėjo, rodo jos politinį nebrandumą ir negebėjimą įvertinti padarinių. „Panašu, kad Seimo pirmininkė galbūt pajuto atsivėrusią progą nusodinti jai nesimpatišką ministrą, tačiau jai pritrūko politinio subtilumo – vietoj argumentų buvo matyti smulkmeniškas kabinėjimasis“, – mano pašnekovas.
Nerimauja dėl rimtesnės krizės
Ar vis dėlto S.Skverneliui derėjo taip elgtis su Seimo pirmininke? Ar apskritai politikų pokalbiai, kažkokie asmeniniai jų nesutarimai ar požiūris vienas į kitą yra pakankama priežastis atsistatydinti?
„Niekas kol kas nežino tų pokalbių turinio, bet tokie apsižodžiavimai garbės niekam nedaro. Ir vienai, ir kitai pusei reikėtų labiau kontroliuoti savo emocijas – pareigūnų asmeniniai nesutarimai ir pokalbiai neturėtų tapti valstybės problema, galinti mažinti jos politinį stabilumą.
Nieko gera, kai emocijos užgožia racionalų protą ir racionalius sprendimus. Tai rodo, kad mūsų politikams kažkas negerai. Reikėtų sunerimti, o kaip politikai elgtųsi per rimtą krizę, jeigu įtampa truktų ne penkias valandas, bet dieną ar ilgiau. Ar jie psichologiškai atsparūs ir sugebėtų išlaikyti blaivų protą tada, kai reikia priimti staigius ir sudėtingus sprendimus?“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
