Paaiškėjo, kad remtis nepatikrinta informacija Prezidentūrai yra įprasta praktika. Ji buvo pasitelkta ir skandalu pasibaigusiame D.Grybauskaitės lapkričio pradžios susitikime su Seimo valdyba.
Po praėjusią savaitę vykusios Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių akistatos su prezidente pastaroji buvo priversta pripažinti, kad trys parlamentarai buvo paprasčiausiai apkalbėti.
Šalies vadovės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė pripažino, kad Prezidentūra nesiaiškino, ar informacija apie Juliaus Sabatausko, Broniaus Bradausko ir Vytauto Gapšio esą kažkur Kaišiadoryse prieš kandidatą į generalinius prokurorus rengtą sąmokslą buvo tikra.
Negana to, paaiškėjo, kad V.Gapšio pavardė šioje istorijoje esą apskritai atsirado per klaidą.
Taip, anot Prezidentūros atstovės, neva galėjo nutikti, nes prezidentė apie sąmokslą kalbėjo remdamasi ne specialiųjų tarnybų operatyvine, o kitais kanalais (elektroniniais laiškais ir telefono skambučiais) gauta informacija.
Nepaisydama to, D.Grybauskaitė kažkodėl buvo padariusi išvadą, jog politikų sprendimą neskirti generalinio prokuroro galėjo paveikti neskaidrūs sandėriai, ir prirėmusi parlamentarus turimais „kompromatais“ reikalavo, kad balsavimas dėl naujojo kandidato Seime vyktų atvirai.
Atsitokėjo ne iš karto
Šalies vadovės šantažuojami politikai tada nebūtų susigūžę, jei per susitikimą su Seimo valdybos nariais popieriais šiurenanti prezidentė būtų užsiminusi, kad jos rankose – ne slapti dokumentai, o tiesiog nepatikrinti anoniminiai skundai.
Bet per pirmąsias pokalbio minutes už gerklės čiupti politikai atsitokėjo tik išėję iš Prezidentūros. Tolstant nuo S.Daukanto aikštės prezidentės įtaigos galios puolė sklaidytis: ar tikrai specialiosios tarnybos turi tokios informacijos?
Kitą dieną į Seimą iškviesti teisėsaugos institucijų vadovai iš pradžių žodžiu, o vėliau ir raštu patvirtino neturintys duomenų apie kokius nors neteisėtus parlamentarų veiksmus svarstant generalinio prokuroro skyrimo reikalus.
Galiausiai paaiškėjo, kad specialiosios tarnybos ir negalėjo tokių duomenų turėti.
Kaip teigiama, Prezidentūra juos Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT), ko gero, perdavė jau po Seimo valdybos narių susitikimo su šalies vadove.
Ar tie skundai virs tyrimais ir visuomenė sulauks išsamesnio paaiškinimo, ar viskas ir vėl nuskęs į užmarštį, kaip jau ne kartą yra atsitikę, parodys laikas ir politikų atkaklumas.
Atvėso neišgirdę atsiprašymo
Antai J.Sabatauskas po vizito į Prezidentūrą sakė lauksiantis kvietimo į STT. Bet jokio prezidentės atsiprašymo neišgirdęs socialdemokratas jau nebuvo taip karingai nusiteikęs.
Seimo komiteto vadovas samprotavo, kad įtarimai parlamentarų atžvilgiu jau yra išsklaidyti, nes informacija, kurią turi Prezidentūra, nebuvo jokių teisėsaugos institucijų pateikti dokumentai: „Be to, prezidentė aiškino, kad kažką ne taip suprato ir Seimo valdybos nariai.“
Tiesa, J.Sabatauskas po susitikimo Prezidentūros rūmuose garsiai abejojo, ar kuris nors kitas aukštas pareigūnas, irgi gaunantis įvairių nepatikrintų skundų, pasielgtų panašiai kaip D.Grybauskaitė, bet esą supranta gamtos dėsnius: „Gamtoje gyvuoja gyvatvorės principas. Kartkartėmis sodininkas apgeni gyvatvorę, kad ji būtų graži. Jei koks nors ūgliukas per daug išaugęs, jį nukerpa.
Darykite išvadas. Iki rinkimų tokių skundų, manau, padaugės.“
Atsakymų daug, aiškumo – nulis
Mosavimas tikromis ar išgalvotomis slaptomis pažymomis – ne naujiena Prezidentūroje. Taip prezidentei yra pavykę suvesti sąskaitas jau ne su vienu šalies politiku.
Ir nors dauguma tokių pažymų herojų, kaip ir J.Sabatauskas, iš pradžių garsiai grūmodavo rūmų S.Daukanto aikštėje link, beveik niekam nepavyko sveikam ištrūkti iš slaptų pažymų mėsmalės.
Bene ryškiausias pavyzdys – Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas. D.Grybauskaitės rankose atsidūrusi neva slapta pažyma šiam politikui užkirto kelią tapti švietimo ir mokslo ministru.
Nors prezidentė be užuolankų pareiškė, kad specialiųjų tarnybų jai esą pateikti duomenys neleidžia net svarstyti V.Gedvilo kandidatūros, jokio tyrimo dėl politiko kokių nors neteisėtų veiksmų nebuvo pradėta.
Niekas taip ir nesužinojo, kokios tikros ar tariamos „darbiečio“ nuodėmės šiam politikui sutrukdė gauti ministro portfelį. Tai liko paslaptis ir pačiam pretendentui.
V.Gedvilas kreipėsi į visas specialiąsias tarnybas ir šiandien turi surinkęs storą aplanką jų atsakymų, kad apie jį nėra jokios kompromituojančios informacijos. Tačiau vargu ar tai jį itin guodžia.
Mat per tą patį skandalą sukėlusį Seimo valdybos susitikimą su prezidente pastaroji ir vėl baksnojo į V.Gedvilą, o paprašyta paviešinti politikui šešėlį metusią pažymą, tik numojo ranka.
Kovingumas greitai išgaravo
Panašiai šalies vadovė elgėsi ir pernai ištraukusi paslaptingąjį juodąjį viceministrų sąrašą.
D.Grybauskaitė tvirtino jį egzistuojant, tačiau niekada taip ir neįvardijo konkrečių pavardžių.
Tačiau tų politikų galvos nusirito ir be to.
Specialiųjų tarnybų sudarytą sąrašą tada prezidentė perdavė premjerui Algirdui Butkevičiui, ragindama valdančiuosius apsivalyti esą nuo kriminalinės aplinkos. Kitaip buvo grasinama valdančiąją koaliciją pavadinti kriminaline.
Premjeras iš pradžių neslėpė į šį sąrašą žiūrintis įtariai – esą nė vienam pareigūnui jokie įtarimai nepateikti. Bet „susitepusių“ viceministrų sąrašas pildėsi vis naujomis pavardėmis, o debesys virš jų galvų tirštėjo.
Galiausiai valdantieji išgirdo D.Grybauskaitės ultimatumą – iš naujo tvirtindama Vyriausybės įgaliojimus ji neskirs tų ministrų, kurie neatleis į paslaptingąjį sąrašą patekusių viceministrų.
Tada valdančiųjų užmojai priešintis, pavyzdžiui, Seime blokuoti šalies vadovės teikiamų pareigūnų skyrimą, išgaravo – visi viceministrai turėjo parašyti atsistatydinimo pareiškimus, bet ne visi jų po specialaus filtro sugrįžo į darbą.
Persišovė koją
Tačiau iš slaptų pažymų karo fronto D.Grybauskaitė ne visuomet parjodavo ant nugalėtojos žirgo – keliskart ji persišovė galūnes.
Vieno šūvio aidai į teismus įklampino prezidentės vyriausiąją patarėją D.Ulbinaitę, nutekinusią slaptą informaciją apie tariamas grėsmes šalies vadovei.
Nors prokurorams teisme taip ir nepavyko įrodyti D.Ulbinaitės kaltės atskleidus valstybės paslaptį, kažin ar visi patikėjo į Prezidentūrą grįžusios patarėjos įsitikinimu, kad niekam nebuvo padaryta nė menkiausios žalos.
Pavyko apsiginti teismuose
Prezidentūra nematė žalos ir iš posto išspirdama buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą, dabartinį parlamentarą Vitalijų Gailių.
Tuomet šio pareigūno likimą irgi nulėmė kažkokios mistinės pažymos, kurių akyse nebuvo regėję nei tuometis premjeras Andrius Kubilius, nei buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Tik buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis buvo įsitikinęs, kad V.Gailius ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas dienraščiui „Lietuvos rytas“ nutekino informaciją apie planus nacionalizuoti banką „Snoras“.
Galimą Prezidentūros spaudimą R.Palaitis neigė ir niekada nepripažino padaręs klaidą atleisdamas buvusius FNTT vadovus, kuriems bene vieninteliams pavyko ištrūkti iš slaptųjų pažymų tinklo.
V.Gailiui ir V.Giržadui teismuose vis dėlto pavyko įrodyti savo nekaltumą – jiems buvo leista sugrįžti į tarnybą. Tiesa, FNTT vadovavęs generolas pasirinko politiko kelią ir tapo bene aršiausiu prezidentės kritiku.
Kur nuves „išpirkos“ istorija?
Bet prieš keletą savaičių V.Gailiaus pavardė nuskambėjo jau minėtame Seimo valdybos susitikime su prezidente.
D.Grybauskaitė paskleidė gandus, neva Seimo Antikorupcijos komisijai vadovaujantis politikas ir buvęs aukštas STT pareigūnas parlamentaras Povilas Urbšys esą irgi aktyviai veikė prieš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės skyrimą generaline prokurore.
Vargu ar šie politikai galėtų tam labai prieštarauti – P.Urbšys kolegas iš Seimo tribūnos ragino nepaklusti prezidentei, į kurios neliečiamųjų klaną esą kažkokiu būdu yra patekusi ir E.Dambrauskienė.
Bet greičiausiai ne P.Urbšio kalbų Seime stenograma prezidentei badė akis.
Nors D.Grybauskaitė konkrečiai neįvardijo, kaip buvo trukdoma E.Dambrauskienę skirti generaline prokurore, parlamentarams atvipo žandikauliai Prezidentūroje išgirdus frazę, esą teisėjai buvo „siūlyta išsipirkti“ šį postą. Aišku, nebuvo nurodyta, kas tai pasiūlė.
P.Urbšio prašymu tai bando aiškintis teisėsaugos pareigūnai, bet jau dabar šis procesas ima skleisti įtartinus kvapus.
Seimo nario prašymą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo kyšininkavimo atvejo nagrinėjusi Generalinė prokuratūra netikėtai jį permetė STT.
Tai buvo padaryta baigiantis terminui, kai prokurorai turėjo apsispręsti – pradėti ikiteisminį tyrimą ar ne. Jų sprendimas turėjo paaiškėti po prokurorų suplanuotų Seimo vadovės Loretos Graužinienės ir kitų susitikime su prezidente dalyvavusių jos pavaduotojų apklausų.
Seimo vadovams patvirtinus, kad kalbas apie neva teisėjai siūlytą „išpirką“ jie išgirdo Prezidentūroje, o ne susapnavo, prokurorams, ko gero, būtų tekę to paties paklausti ir apie tai prakalbusios prezidentės.
Matyt, jiems būtų kilęs ir klausimas, ar sužinojusi apie iš kandidatės į generalinius prokurorus reikalaujamą kyšį šalies vadovė tai pranešė atitinkamoms įstaigoms. Ar į jas kreipėsi ir E.Dambrauskienė?
Ar ne todėl staiga prokurorų, kurie jau buvo spėję apklausti ir E.Dambrauskienę, surinkta preliminaraus tyrimo medžiaga buvo perduota STT pareigūnams?
Pūtė miglą į akis
Laikinasis generalinis prokuroras Darius Raulušaitis „Lietuvos rytui“ pripažino, kad tai jis nusprendė savarankiškai – esą vienintelis tokio sprendimo motyvas buvo noras išvengti net menkiausios regimybės dėl galimo prokurorų nešališkumo.
Anot D.Raulušaičio, tokių abejonių kam nors galėjo kilti todėl, kad P.Urbšio pareiškimą nagrinėjo prokuroras Gintaras Jasaitis, kuris, kaip Prokurorų profesinės sąjungos narys, esą tiesiogiai dalyvavo sprendžiant klausimą dėl E.Dambrauskienės skyrimo į pareigas.
Laikinasis prokuratūros vadovas tvirtino nežinąs, ar G.Jasaitis savo iniciatyva dalyvavo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių susitikime su kandidate į generalinius prokurorus, ar buvo į jį kviečiamas, tačiau esą ši aplinkybė galėjo mesti šešėlį dėl prašymo tyrimo nešališkumo.
D.Raulušaitis taip pat tikino, kad jam nebuvo žinoma, kokius veiksmus planavo atlikti G.Jasaitis ir koks galėjo būti jo sprendimas, tačiau neabejojo pasielgęs tinkamai: „STT, kaip labiau nuo prokuratūros atitolusi institucija, šiuo atveju galėtų priimti nešališkesnį sprendimą.“
G.Jasaitis buvo suglumęs
Bet kodėl tokį sprendimą laikinasis prokuratūros vadovas priėmė ne iš karto, o tik sulaukęs preliminaraus tyrimo pabaigos? Ar jo neišgąsdino pavaldinių užmojai?
Į tai D.Raulušaitis atsakė, kad sprendimą medžiagą perduoti STT jis priėmė tada, kai sužinojo, jog prašymą nagrinėja G.Jasaitis.
Tačiau pastarasis prokuroras atrodė suglumęs: „Iš manęs medžiaga buvo perimta ir perduota D.Raulušaičiui. Kodėl? Niekas nieko man neaiškino.“
Beje, G.Jasaitis 2010 metais sulaukė prezidentės nepasitikėjimo ir siūlymų trauktis iš generalinio prokuroro pavaduotojo pareigų pirma laiko.
G.Jasaitis patvirtino dalyvavęs Seimo komiteto posėdyje, bet jame profsąjungos atstovai esą labiau atliko statistų vaidmenį: „Nei aš E.Dambrauskienės pažįstu, nei man teko su ja susidurti procesuose, todėl nesijaučiu šališkas ir jokių abejonių dėl to neturiu.“
Ar gali būti, kad vadovybei užkliuvo jo planai apklausti politikus? „To negaliu nei paneigti, nei patvirtinti. Į šį klausimą gali atsakyti tik sprendimą priėmęs aukštesnis prokuroras“, – diplomatiškai išsisuko G.Jasaitis.
Tyrimas pakryps kita linkme?
Tuo metu P.Urbšys įsitikinęs, kad jo prašymo tyrimo eiga akivaizdžiai rodo, jog skandalingą teisėjos E.Dambrauskienės „išpirkos“ istoriją bus siekiama nuleisti į klozetą.
„Kai tik patyręs prokuroras G.Jasaitis ėmėsi realių veiksmų patikrinti tuos faktus ir susiruošė apklausti Seimo valdybos narius, šiurkščiausia forma D.Raulušaitis visą medžiagą iš jo perėmė ir perdavė STT.
Ar galite įsivaizduoti, kad eilinė STT tyrėja išdrįstų išsikviesti į apklausą Seimo valdybos narius? Abejoju“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Seimo narys.
Iš tiesų, tyrimą perėmus STT, į apklausas imta kviesti jau ne Seimo valdybos narius, galinčius patvirtinti ar paneigti iš prezidentės išgirstą informaciją apie E.Dambrauskienei esą „pasiūlytą išpirką“, o buvo iškviestas pats P.Urbšys.
Į STT būstinę nuvykusį P.Urbšį ypač nustebino, kad preliminarų tyrimą atlieka ne kas kitas, o ta pati tyrėja, kuri rekordišku greičiu ištyrė galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo atvejį Kaišiadorių teisme ir jokios E.Dambrauskienės kaltės neįžvelgė.
Nenorima atskleisti tiesos
Todėl P.Urbšys įsitikinęs, jog Generalinėje prokuratūroje pradėtas tyrimas į STT buvo perduotas tam, kad niekas niekada nesužinotų, ar „išpirkos“ istorija yra tikra, ar išgalvota.
„Jei teisėjai E.Dambrauskienei iš tiesų buvo pasiūlyta už kyšį gauti postą, ji niekada nebus suinteresuota atskleisti asmens, kuris esą perdavė jai tokį neteisėtą siūlymą, nes tas žmogus negalėjo būti iš gatvės. Tai turi būti kas nors iš jos aplinkos, ji turėjo pasitikėti tarpininku.
Mano žiniomis, E.Dambrauskienė atsisako bendrauti su teisėsauga. Tai, ko gero, reiškia, kad ji nenori liudyti prieš save, nes jai tektų atsakyti į klausimą, kodėl ji nepranešė apie galimą nusikaltimą. Atrodo, kad taip ji elgiasi nenorėdama įvardyti tarpininko, nes galbūt nuogąstauja dėl savo saugumo.
Bet tada kyla klausimų dėl Kaišiadorių teismo pirmininkės pažeidžiamumo. Ar tai nepaveiks jos nagrinėjamų bylų, ypač tų, kuriose svarstomi nusikalstamo pasaulio atstovų prašymai dėl lygtinio paleidimo?
Tačiau gali būti, kad visa „siūlymo išsipirkti“ postą istorija yra išgalvota. Tada reikėtų atsakyti į klausimą: ar šią istoriją išsigalvojo teisėja, ar Prezidentūra?“ – savo versijas dėstė P.Urbšys.
Patys sau rašosi pažymas
Anot Seimo nario, medžiaga iš prokuratūros neatsitiktinai buvo skubiai perduota STT ir abejotina, kad tokį sprendimą D.Raulušaitis priėmė savarankiškai.
„Man atrodo, kad interesas sutrukdyti šį tyrimą gali eiti iš Prezidentūros.
Pagrindinis jos tikslas – kad nepaaiškėtų, jog jos paskleista informacija apie „išpirką“ niekinė.
Man sunku išsivaduoti iš tokio įspūdžio.
Galinti paaiškėti tiesa, kaip atsirado „išpirkos“ istorija, dar labiau apnuogintų nemalonų faktą, kad Prezidentūra pati sau rašosi pažymas. Jos kurpiamos pradėjus galvoti, kad tikslas gali pateisinti bet kokias priemones.
Kai žmogus save tapatina su valstybe, jis mano, kad tas, kuris prieštarauja jam, prieštarauja valstybės interesams ir todėl yra priešas, kurį reikia bet kokia kaina sunaikinti. Tada tam pasitelkiamos slaptosios tarnybos, o jeigu ir jos neturi ko nors, kas padėtų tą priešą įveikti, tada tenka patiems sau tas pažymas pasirašyti“, – kalbėjo P.Urbšys.
Mato ir teigiamų ženklų
Nors parlamentaras smarkiai abejojo, kad dabartiniame Seime atsirastų ryžto ir politinės valios pakeisti šią padėtį, vis dėlto jis įžvelgė ir tam tikros naudos iš naujausio skandalo.
„Prezidentės susitikimas su Seimo valdyba atskleidė, kad politikai buvo šantažuojami remiantis vien apkalbomis. Toks pripažinimas – rimtas žingsnis į priekį.
Juk iki šiol buvo stengiamasi jokiu būdu nepripažinti klaidų. Gal tai bus gera prevencinė priemonė baigti spekuliuoti pažymomis, kurios buvo tapusios prezidentės įrankiu stiprinant savo galias“, – kalbėjo P.Urbšys.
Priminė Stalino laikus
Tokia praktika, kai paskiriems politikams šešėlį bandoma mesti remiantis kažkur Prezidentūros stalčiuose atrastomis išgalvotomis pažymomis, P.Urbšio teigimu, kompromituoja ne tik valdžios institucijas: „Dabar gali kilti pagrįsta abejonė, kad iki šiol šalies vadovams teikta slapta informacija irgi galėjo būti nepatikima.
Prezidentei ištrynus ribą tarp gandų ir faktų, diskredituojamas ir specialiųjų tarnybų darbas.“
Politikas apgailestavo, kad tokiais neatsakingais aukščiausių šalies pareigūnų veiksmais Lietuva paneigia esanti vakarietiškos demokratijos dalis: „Mes save stumiame į Stalino valdytą 1937 metų Rusiją, kur žmonės buvo sodinami į lagerius, tremiami ir žudomi remiantis vien gandais ir šmeižtu.
Žodžiais kovodami su Vladimiro Putinu autoritarizmu mes kuriame savąjį. Mes kritikuojame žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus Rusijoje, bet patys elgiamės ne ką geriau.“
