„Aš to ir tikėjausi. Tiesą sakant, tai buvo klaustukas. Tai buvo testas dabartiniam Seimui. Pasakyčiau, istorinės kompetencijos ir protingo sąžiningumo testas. Man atrodo, kad Seimas neišlaikė to testo. Man gaila Seimo“, – išgirdęs Seimo sprendimą „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo V.Landsbergis.
Paklaustas, ar nežeidžia politikų komentarai, pirmasis Lietuvos vadovas teigė, kad be reikalo to klausiama: „Yra labai daug dalykų, kurie man seniai žinomi ir manęs nestebina.“
Trečiadienį pateiktam Seimo nutarimo projektui dėl Laisvės premijos skyrimo V.Landsbergiui nebuvo pritarta. Už jį balsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 13, o 48 susilaikė. Už premijos skyrimą buvo konservatoriai, liberalai ir didžioji dalis „tvarkiečių“, vieningai prieš buvo arba susilaikė “darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat socialdemokratai, išskyrus vienintelį „už“ balsavusį Gediminą Kirkilą. Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nors pirmininkavo posėdžiui, nebalsavo.
Pasibaigus balsavimui ir diskusijoms, Seimo nariai nusprendė dar kartą balsuoti dėl nutarimo projekto tobulinimo. Antradienį Seimo narių daugumos sprendimu nutarimas dėl Laisvės premijos skyrimo V.Landsbergiui buvo grąžintas komisijai. Už tai balsavo 44 Seimo nariai, o prieš buvo 19.
I.Degutienė atsistatydino
V.Landsbergio kandidatūrą iš septynių pretendentų į premijos laureatus atrinko Laisvės premijų komisija. Po Seimo balsavimo Irena Degutienė pareiškė atsistatydinanti iš Laisvės komisijos pirmininkės pareigų. Iš komisijos pasitraukė ir Seimo narė Dalia Kuodytė.
Pirmą kartą buvo nepritarta komisijos siūlymui, ir po 25 metų nepriklausomybės sukakties Lietuva liks be Laisvės premijos laureato. Ji nebus įteikta niekam.
Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad rezultatas liūdnas. „Tai mūsų politinės brandos testas, kurio valdantieji neišlaikė. Be to, turiu pastebėti, kad tokiu svarbiu klausimu vėl nebuvo lyderio Algirdo Butkevičiaus pozicijos“, – sakė konservatorius.
Siūlo skirti ne Lietuvos piliečiams
Pasak „darbiečio“ Vytauto Gapšio, komisija turėjo atsižvelgti, kad premija taptų vienijančiu, o ne skaldančiu dalyku. „Peržiūrėsiu įstatymus. Vis dėlto ta premija turėtų būti skiriama ne Lietuvos piliečiams. Kad nesužlugdytume Laisvės premijos idėjos, turime patobulinti įstatymą“, – pažymėjo politikas.
Pasak jo, Lietuvoje yra įvairių apdovanojimų, kurių yra gavęs ir V.Landsbergis. Jo nuomone, negalima vienam asmeniui paskirti visų premijų.
Linas Balsys teigė, kad tema labai politizuota. „Jei norime pastatyti paminklą ir įprasminti Sąjūdžio principus, tai reikėjo paprastam žmogui paskirti, nes tos premijos nusipelno visi Lietuvos žmonės“, – kalbėjo Seimo narys.
Parlamentaras priminė I.Degutienės žodžius, kad V.Landsbergį vieni myli, o kiti nekenčia. Tai rodo, kad tas žmogus esą skaldo tautą. Pasak politiko, premija neturėtų būti teikiama tokiam žmogui, kuris skaldo. „Jei reikės V.Landsbergiui statyti paminklą, tai pastatys ateities kartos“, – pažymėjo parlamentaras.
Paskirtos keturios premijos
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją, per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
Nutarimą gražino tobulinti
Antradienį Seimo narių daugumos sprendimu nutarimo projektas dėl Laisvės premijos skyrimo V.Landsbergiui buvo grąžintas tobulinti. Už tai balsavo 44 Seimo nariai, o prieš buvo 19.
Komisija planuoja iš naujo rinktis ir teikti kandidatus. Laisvės premijų komisijos narė Zita Žvikienė teigė, kad tam nebėra laiko – Laisvės premijos skiriamos sausio 13-ąją dieną. „Dėl laiko terminų komisija to padaryti nelabai gali. Bet reikės svarstyti ir peržiūrėti visas galimybes. Sunku pasakyti, kokias procedūras komisija dabar taikys“, – kalbėjo Z.Žvikienė.
Paklausta, ar V.Landsbergis galėtų dar kartą pretenduoti į premiją, komisijos narė sakė mananti, kad galėtų. „Jei komisijai iš naujo būtų teikiami subjektai Laisvės premijai gauti, tai nemanau, kad trukdžių tam būtų“, – sakė narė.
