Tęsdama reiso užduotį „Voruta“ spalio 25-ąją iš Portugalijos į Pusiaujo Gvinėjos Batos uostą atplukdė cemento krovinį. Po devynių parų, kai triumai jau buvo ištuštinti, uosto kapitono tarnyba pranešė, kad Lietuvos motorlaivis be jokio teismo sprendimo yra sulaikomas – negalės niekur išplaukti.
Beveik mėnesį Afrikos uoste praleidę „Vorutos“ jūrininkai stebisi LJL vadovų skelbiamomis žiniomis, kad jų laivas Pusiaujo Gvinėjoje esą laukiąs naujos reiso užduoties. Iš tikrųjų „Voruta“, net ir sulaukusi pelningų užsakymų, negalėtų išplaukti iš Batos – stovės čia tol, kol laivininkystė neatsiskaitys su kreditoriais.
„Mums aiškinama, kad „Voruta“ Batoje sulaikyta tik dėl to, kad Lietuvos jūrų laivininkystė už kito savo motorlaivio „Raguva“ remontą Pusiaujo Gvinėjoje liko skolinga 188 tūkst. eurų. Jis buvo remontuojamas Malabo uoste“, – tokių žinių iš afrikiečių gavo „Vorutos“ įgulos nariai.
Batos uoste „Vorutą“ sulaikę pareigūnai iš laivo kapitono jokių papildomų dokumentų nereikalavo, tačiau pasiėmė septyniolikos įgulos narių, Lietuvos piliečių, pasus ir iki šiol jų negrąžino.
Todėl Pusiaujo Gvinėjoje atsidūrusių Lietuvos jūrininkų laisvė yra suvaržyta – jie priversti visą laiką būti laive, negali išlipti net ant krantinės, svetimoje šalyje jaučiasi kaip įkaitai. „Vorutos“ įgulai neramu – kas bus, kai kitą savaitę laive baigsis dyzelinis kuras ? Nustojus veikti santechnikos įrangai, šaldytuvams, tvankiame atogrąžų klimate sušvinks paskutiniai maisto produktai. Nebeveiks ir oro vėsintuvai, be kurių Centrinės Afrikos kraštuose sunku išgyventi.
Jūrininkai paskaičiavo, kad maisto produktai laive baigsis po dviejų savaičių. Vandens higienos ir sanitarijos reikėms, drabužiams skalbti jau nebeliko. Gerai, kad prasidėjo liūčių sezonas – įgula denyje renka lietaus vandenį.
„Vorutos“ jūrininkams atlyginimai už darbą paskutinį kartą sumokėti už darbą rugpjūtį. Kai kurie įgulos nariai negavę algų už ankstesnį reisą. Pusės įgulos darbo sutartys baigėsi – žmonės galės grįžti namo tik tuomet, kai afrikiečiai jiems grąžins asmens dokumentus.
Afrikoje įstrigusios „Vorutos“ jūrininkai piktinasi, kad „Lietuvos jūrų laivininkystė“ jiems neteikia informacijos, kada bus atsiųsta pamaina, sumokėtos algos. Slogu kiurksoti laive nežinant, kas daroma, kad jis būtų išlaisvintas.
„Pasikartojo tas pats scenarijus, kai Portugalijoje stovėjome areštuoti penkis mėnesius. Jokios prošvaistės tunelio gale – šiame Dievo pamirstame Afrikos kampe. Žmonės vėl kenčia, negauna algų, tokioje šalyje gali prapulti ir laivas. Ar to nebijo pagrindinis LJL kreditorius – SEB bankas?“ – klausia „Vorutos“ jūrininkai.
Portugalijoje vasarą už laivininkystės skolas degalų tiekėjams areštuotą „Vorutą“ buvo ištikusi dar viena bėda – dyzelinis variklis sugedo, kai triumuose jau gulėjo cementas, kurį reikėjo nuplukdyti į Pusiaujo Gvinėją.
Tąkart LJL vadovybė irgi įgulą guodė pažadais, tikino, jog viską kontroliuoja. Kai „Vorutoje“ beveik neliko duonos ir kitų maisto produktų, jūrininkai tarptautines organizacijas informavo, kad šeimininkai nesirūpina laivu ir įgula.
Tik tuomet Susisiekimo ministerija ir jos valdomos LJL vadovai sukrutėjo – pervedė „Vorutai“ kelis šimtus eurų maisto produktams įsigyti, nes šiame laive jau šmėžavo bado šmėkla.
LJL galėjo tęsti komercinę veiklą po to, kai „Lietuvos geležinkeliai“ jai suteikė 3 mln. eurų paskolą. Nusigyvenusį laivyną parėmė keleivius ir automobilius per Kuršių marias plukdanti valstybinė įmonė „Smiltynės perkėla“.
Pagrindinis kreditorius SEB bankas sutiko iki kitų metų balandžio atidėti ankstesnių LJL valdytojų neapgalvotai paimtos 15 mln. eurų paskolos grąžinimo terminus.
Tačiau net ir po tokios paramos laivininkystei nesiseka. „Vorutos“ jūrininkai nesupranta, kaip LJL vadybininkai galėjo juos ir laivą siųsti į Pusiaujo Gvinėją, žinodama, kad šioje šalyje neatsiskaityta už suteiktas paslaugas.
Šiuo metu „Romuva“ yra vienintelis LJL laivas, galintis gabenti krovinius. Kiti laivai yra arba areštuoti, arba laukia remonto.
