„Geopolitinė situacija išlieka įtempta, nuolat bandomas NATO šalių budrumas ir pažeidžiama jų oro erdvė, ir tai verčia sunerimti. Aljanso pasienyje vyksta kariniai veiksmai. Todėl nuoseklus valstybės gynybinių pajėgumų didinimas ir kariuomenės stiprinimas yra pagrindinis nacionalinio saugumo prioritetas“, – kalbėjo prezidentės patarėjas Valdemaras Sarapinas.
Ginkluotės atnaujinimui – 20 proc. gynybos išlaidų
Prezidentė pabrėžė, kad privaloma išlaikyti geriausią NATO šalių praktiką ir ginkluotės atnaujinimui skirti ne mažiau nei 20 proc. gynybos išlaidų. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą krašto apsaugos gynybos finansavimą ir iki 2018 metų įvykdyti NATO reikalavimą gynybai skirti 2 proc. BVP.
Šalies vadovė su komiteto nariais kalbėjo, kaip toliau stiprinti Lietuvos kariuomenę ir valstybės saugumą. Aptarė nuoseklaus gynybos finansavimo užtikrinimą, tinkamą kariuomenės rezervo ir šauktinių parengimą. Tartasi dėl karinės technikos atnaujinimo.
Pasak prezidentės, Lietuva turi NATO kolektyvinės gynybos garantijas ir sparčiai yra įgyvendinamos Velse sutartos saugumo atgrasymo priemonės. Tačiau pirmiausia esame patys atsakingi už savo šalies gynybą.
„Lietuvą apginsime būdami vieningi, demonstruodami ryžtą ir sutelktai stiprindami savo karinį pajėgumą“, – kalbėjo prezidentės patarėjas.
Seimo komitetas pasiūlė kariuomenei pirkti vokiečių „Boxer“ arba amerikiečių ir šveicarų „Piranha V“ gaminamas pėstininkų kovos mašinas. Lietuva planuoja pirkti mažiausiai 90 vienetų technikos. Galutinį sprendimą dėl kovos mašinų pasirinkimo Lietuva turėtų išgirsti gruodžio viduryje.
Susitikime buvo kalbama, kaip užtikrinti kokybišką krizių valdymą ir veiksmingą ES išorės sienų kontrolę. Taip pat aptarti bendri Lietuvos ir ES veiksmai migracijos krizei suvaldyti.
A.Paulauskas ragina nemažinti finansavimo gynybai
Vidaus saugumo finansavimas negali būti didinamas gynybos biudžeto sąskaita, tam yra kitų finansavimo šaltinių, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
„Mūsų komitetas yra kategoriškai prieš, kad viešajam saugumui pinigai būtų rėžiami nuo krašto apsaugos sistemos finansavimo. Mes manome, kad nereikia priešinti institucijų – kalbant su prezidente, ji tą patį patvirtino, kad tikrai galima surasti tų šaltinių“, – žurnalistams po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė NSGK pirmininkas.
Komitetas yra nurodęs ir galimus kitus finansavimo šaltinius. Anot A.Paulausko, viešojo saugumo stiprinimui galima būtų panaudoti lėšas, kurios skirtos Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimui, nes neabejojama, kad jis kitąmet nepradės veikti. Taip pat galima būtų didinti valstybės įmonių mokamus dividendus permetant lėšas už viešąjį saugumą atsakingoms institucijoms.
A.Paulauskas pabrėžė, kad kai kurių Biudžeto ir finansų komiteto narių siūlymas didinti finansavimą Krašto apsaugos finansavimo sąskaita tėra tik jų, o ne viso komiteto nuomonė. “Tai tikrai nėra komiteto nuomonė ir aš manau, kad Vyriausybė ieškos kitų šaltinių“ – sakė jis.
Vyriausybė įpareigota įvertinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymus kitais metais daugiau lėšų numatyti Valstybės saugumo departamentui (VSD) – maždaug 2 mln. eurų, Specialiųjų tyrimų tarnybai – 760 tūkst. eurų, Policijos departamentui – 5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) – 4 mln. eurų, Viešojo saugumo tarnybai – 1 mln. eurų ir dar beveik 1mln.eurų siūloma numatyti Vadovybės apsaugos departamentui.
A.Paulauskas taip pat siūlo 700 tūkst. eurų Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ numatyti ginkluotės ir specialiosioms priemonėms įsigyti.
