Prieš kelias dienas valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras paskelbė visų Lietuvoje registruotų asilų duomenis. Pasirodo, jų visai mažai – tik 27. Palyginti arklių yra net 17 140.
Nuo šiol kiekvienas interneto vartotojas gali peržiūrėti asilų veislininkystės duomenis – ne tik vardą, atsivedimo datą, bet ir kilmę, ženklinimą, žymes, spalvą, kergimą, sėklinimą. Anksčiau Lietuvoje asilai nebuvo nei registruojami, nei ženklinami, tačiau manyta, kad jų yra gerokai daugiau.
Ne vien lietuviški vardai
Gilė, Pinčius, Rūkas, Juodis – tai lietuviški asilų vardai. Kiti šeimininkai, pasitelkę fantaziją užsispyrusius gyvulius yra pavadinę Romeo, Kleopatra, Končita. Nors asilais yra ilgiausiai gyvenantis naminis gyvulys, jo amžius gali siekti 30-50, o kartais ir 60 metų, dauguma Lietuvos asilų yra tiesiog jaunuoliai. Jiems – po 5-10 metų.
Asilų duomenų bazėje galima sužinoti ne tik apie kiekvieno gyvulio išskirtinumus, bet ir palikuonius. Tarkim, rausva asilė Casse Noisette prieš porą metų atsivedė Gilę, Fifos tėvai – Rikis ir Tuna. Beje, Rikis ir Tuna susilaukė ne tik Fifos, bet ir Pinčiaus bei Pikio.
Garsiausias Lietuvos asilas – 10 metų Valentinas, prieš Kalėdas gyvojoje prakartėlėje sostinės Bernardinų bažnyčioje džiuginantis lankytojus. Joje jis išbūna iki Trijų karalių.
Valentinas įpratęs prie dėmesio. Tad prieš kiekvieną kelionę iš Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus į bažnyčią jis didelio užsispyrimo nedemonstruoja. Prieš kiekvienas Kalėdas išvykstant prižiūrėtojas Artūras Čeponis jį pusdienį šukuoja.
Į Valentiną nukreipiami ne tik bažnyčios lankytojų fotoaparatų objektyvų. Asilas yra filmavęsis daugybėje filmų, reklamos siužetų.
Pasiūlos beveik nėra
Iš asilų duomenų bazės aiškėja, kad seniausias Lietuvoje šios rūšies gyvulys – Feliksas. Pasaulį jis išvydo 1998 metų gegužės 5 dieną.
Feliksas auginamas speleologijos pradininko Lietuvoje, keliautojo ir publicisto Eriko Laicono ūkyje Jurbarko rajone. Be Felikso, čia ganosi dar penki asilai – Pupa, Santa, Rikis, Tuna ir Maksas. Į šį ūkį Feliksas atkeliavo iš Žemaitijos.
Asilų populiacijos situacija domėjęsis E.Laiconas apgailestavo, kad net Lietuvos zoologijos sode nefiksuojama šių gyvulių genealogija, nes jie nėra laukiniai gyvūnai. Manoma, kad zoologijos sode pirmasis asilas apsigyveno apie 1938-uosius. Paprastai vienas šeimininkas Lietuvoje dabar augina 1-3 asilus. Lietuvoje beveik nėra asilų pasiūlos, o asiliukų išvis niekas neparduoda. Tad asilų kaina yra gana didelė, gali siekti 600 eurų. Nors buriasi net egzotinių gyvūnų šeimininkai, Lietuvoje iki šiol nėra asilų augintojų asociacijos.
E.Laiconas beveik prieš dešimtmetį pradėjo rinkti duomenis apie Lietuvos asilus, jų kilmę ir tarpusavio giminystės ryšius.
Gyvūnas pasižymi ištverme
Asilas – ne tik ištvermingas, bet ir labai stiprus gyvūnas. Jis valandų valandas 7 kilometrų per valandą greičiu gali nešti nešulį, kuris lygus dviems trečdaliams jo kūno masės.
Be to, tai nereiklūs pašarui gyvuliai. Asilai ėda ne tik žolę, šieną, bet ir dilgėles, kaštonus ir net dygliuotus augalus – erškėčius, gervuoges, kadagius. Mėgsta jie medžių žievę ir šaknis, o ypač – obuolius, bulves, runkelius ir pievagrybius.
Asilai labai atsparūs ligoms, jie nebijo nei šalčio, nei karščio. Kai lauke spaudžia 10 laipsnių šaltukas, asilai jaučiasi puikiai.
