Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi VST vadas pulkininkas R. Pocius bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
– Pulkininke, jau penkis mėnesius dirbate VST. Kokią situaciją radote?
– Labai sudėtinga apibendrinti vienu sakiniu. Yra eilė elementų, rimtesnių dalykų. Tikrai jaučiuosi, kaip tarnaudamas sovietinėje armijoje, su šeimyninės rangos parama tarnybai. Po tuo slypi kažkokie dalykai. Ar lojalūs valstybei, ar legalūs dalykai, jau ne man spręsti.
– Pastaruoju metu labai daug kalbama apie grėsmes. Pagal tą situaciją, kurią pamatėte atėjęs dirbti į VST, reiktų kalbėti ne apie grėsmes šalies išorėje, o viduje?
– Tikrai nėra jokių grėsmių mūsų tarnyboje. Jeigu ir buvo keli išsišokėliai, kurie išėjo tarnauti į policiją, tai juos taip ir vadinkim. Tai turi vertinti VSD, ar jie turi negerų kėslų prieš valstybę ir mūsų tarnybą. Kolektyvas yra stiprus, bet yra visokių klanų, klaninių interesų. Per pusmetį vyko natūrali atranka, nemaža dalis iš tų klanų patys išėjo iš tarnybos, su dalimi teks atsisveikinti. Didžioji dalis kolektyvo tikrai bus sumotyvuoti, žmonės atsidavę tarnybai ir valstybei, tarnaus tikrai gerai.
– Sergejus Madalovas, buvęs tarnybos vadovas, čečėnų kilmės generolas. Kokį vaidmenį šioje tarnyboje suvaidino jis?
– Tikrai prieš tą žmogų reikia nulenkti kepurę, kad ypatingai sunkiu laikotarpiu jis sukūrė šią tarnybą, surinko vyrus, moteris, tą, ką galėjo 1991-ais metais.
– Įdomus faktas: S. Madalovas – musulmonas.
– Negaliu atsakyti, bet visi kalba, jis pats yra sakęs. Čia nieko tokio nematau. Kiekvienas tikėjimas turi savas tradicijas. To negalima tapatinti su tarnyba, reikia žiūrėti, ką žmogus nuveikė. Nuveikė daug, bet 20 metų išbūti tose pačiose pareigose, vadovauti vienai tarnybai negalima.
– Jis labai gerai išmanė viešuosius ryšius, žinodavo, kaip pateikti, kad gautų dar pinigų. Minėjote, kad amunicija buvo naudojama parodomosioms akcijoms.
– Taip, negailėjo nei resursų, nei kovinių vienetų, kovinių komplektų. Tai kainavo tarnybai. Klausimas, kodėl nenaudojo ašarinių dujų? Nes neišeina piaro padaryti. Klausimas, kodėl žmogus išsilaiko 20 metų.
– Turbūt kalbame ir apie politinį „stogą“?
– Visiškai teisingai, nėra ko slėpti, visai Lietuvai buvo aišku. Tik visi klausimus užduoda, bet atsakymo taip ir nepateikė, kodėl žmogus tiek gali išsilaikyti. Neakcentuoju buvusio vado, o visos tarnybos.
– Pone Paulauskai, apie VST bėdas kalbama ne pirmus metus. Kodėl tokiai situacijai buvo leista tęstis?
– S. Madalovas yra lojalus Lietuvos valstybei, buvo pasiruošęs įvykdyti bet kokią užduotį. Man neatrodė, kad jis priešiškai nusiteikęs. Tarnybos vadas yra skiriamas ministro, Vidaus reikalų ministerijos vadovybė turi atsakyti, kas ten vyksta. Per beveik 3 metus, kai dirbu komiteto pirmininku, mes kelis kartus svarstėm jo veiklos ataskaitą. Jis nebuvo iš tų, kurie pramušinėdavo pinigus, jis sakė, kiek duos, su tuo finansavimu bandys vykdyt, bet kas darėsi viduj, neturėjom jokių išvadų. Jų nebuvo. Man buvo kai kurie faktai nauji – apie vadybą, kad ji beviltiškai pasenusi, kad resursai naudojami prastai, kur ta tarnybos vieta. Dėl kai kurių aukštesnio rango perduota Etikos komisijai, o dėl žemesnių turi spręsti vadovai.
– Tarnyboje dirba per tūkstantį asmenų. Kokie tai žmonės? Koks jų mąstymas?
– (R. Pocius) Kiek spėjom susipažinti, padirbėti, sudėlioti kertinius akmenis, kur eisim, kaip skubiai išsivalysim kiemą, tai su didžiąja dalimi yra tikrai eičiau į mūšį, nebijočiau atsukti nugaros. Vienintelis dalykas – jiems uždrausta mastyti, bijo rodyti iniciatyvą, jie yra vykdytojai. Jeigu aukšto rango viršininkai bijo priimti sprendimus, tai kur yra lyderiavimas, autoritetas? Reikia žmonėmis rūpintis.
– Kiek iš to tūkstančio galėtų būti nelojalių Lietuvai?
– (R. Pocius) Vienetai. Iki dešimties.
– Kaip galite nuspręsti? Jei ištisai buvo kalama į galvą, kad reikia vykdyti įsakymus, tai negali žinoti, kaip tas žmogus galvoja.
– (R. Pocius) Internetas visagalis, galima atsidaryti jų viešuosius puslapius ir aiškiai matosi. Užsidėję Georgijaus juosteles, publikuoja nuotraukas su sovietinių desantininkų uniforma, rusų kalba užrašyta „Sveikiname su vasario 23-ja“. Yra tokių, kurie ir pas mus dirba, bet manau, kad čia jaunatviškas nesusipratimas. Tai nėra juokas, negali būti tarnyba nelojali, o tokie elementai daug ką pasako. Negalime tylėti.
– Buvęs vadovas turbūt matė tokius dalykus. Ar jam buvo patogūs tokie žmonės?
– (A. Paulauskas) Labiau neramina, kad VSD ataskaitoje buvo parašyta, jog yra grupės žmonių, kurie žaidžia karinius žaidimus – dažasvaidininkai, šraitasvaidininkai, viename iš VST poligonų šie asmenys treniruojasi. Pavadinimu „Specnazas Lietuva“ mūsų atstovai dalyvavo mūšyje Kaliningrade, kur vaizdavo NATO taktiką išmanančius karius ir jie kovojo su rusų specnazu. Viename straipsnyje buvo parašyta: „menami teroristai ir JAV specialiosios tarnybos bando destabilizuoti padėtį Sirijoje, kad galėtų kontroliuoti pilietinio karo kamuojamą valstybę“. Balandžio mėnesį jie jau repetavo kovas Sirijoje. Tai ne vienetiniai atvejai, ir VST pasitaiko, ir pasienio tarnyboje, ir policijoje. Ten yra Imuniteto tarnybos, kurios juos greitai gali paviršių iškelti. Šioje tarnyboje nebuvo, tik dabar steigiama.
– VST pareigūnai buvo naudojami nelegalių darbų atlikimui – nuo privačios apsaugos, anglių krovimo iki vadovavimo gimnazijai. Kiek tokių asmenų buvo?
– (R. Pocius) Dar skaičiuojam.
– Kaip su buvusio vadovo namu? Kiek žinau, su tarnybos pinigų ir žmogiškųjų resursų pagalba.
– (R. Pocius) Tokių žinių yra, bet patvirtinti negaliu. Tuo turi užsiimti specialiosios tarnybos.
– Ta informacija, kurią turite, verta ikiteisminių tyrimų?
– (R. Pocius) Taip, žinoma. Ir dėl tarnybos lėšų, resursų, specialistų panaudojimo. Yra visas sąrašas žmonių, pasak žmonių, dirbusių tame pačiame ūkyje. Tai nėra normalu.
– (A. Paulauskas) Šis vadovas neturėjo asignavimo teisių, viską tvarkė Vidaus reikalų ministerija.
– Pulkininke, ko iš esmės reikia tarnybai, ko trūksta?
– Pagrindinis mūsų ginklas – automatinis šautuvas ir kolektyvinės apsaugos priemonės – greitas lengvasis šarvuotis. Turime lengvuosius civilinės paskirties autobusus, su kuriais reaguotumėm. Tai nereiškia, kad jie skirti susikrauti visai amunicijai. Jie gali tik atvykti. Matau taktikos nepasikeitimą 25 metus nuo pat nepriklausomybės – yra fronto linija, važiuoja sunkioji technika, kuri nieko nemato. Kur visuomenės skaldymas, neutralizavimas, perdavimas policijai?
– To nebuvo mokoma? – Žinoma, buvo, bet kas iš to, kai nėra priemonių? Iš to, ką turime, turime tik vieną taktiką.
– (A. Paulauskas) Turėjau pokalbį su krašto apsaugos ministru, jis pažadėjo, kad automatinį ginklą ši tarnyba tikrai gaus. Svarstydami biudžetą atkreipėm dėmesį, kad kitais metais būtų įsigyjami bent ginklai ir vandens patrankos.
