J.Sabatauską nustebino Panevėžio apygardos teismo sprendimas atmesti kyšininkavimu įtariamo Utenos mero Alvydo Katino skundą dėl nušalinimo nuo pareigų.
Praėjusią savaitę šio teismo teisėjas Donatas Jatužis paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo tiesioginiuose mero rinkimuose pavasarį išrinktas A.Katinas nuo pareigų yra nušalintas dviem mėnesiams.
Anot J.Sabatausko, sprendimas priimtas remiantis Konstituciniam teismui (KT) apskųstomis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis.
„Nuo tada, kai Konstitucinis teismas priėmė nagrinėti Seimo prašymą išnagrinėti įstatymo atitiktį Konstitucijai, jo galiojimas stabdomas.
Tai numatyta Konstitucijoje. Labai keista, kad teisėjams tai nė motais“, – stebėjosi parlamentaras.
Glumino teisėsaugos užmojai
Seimas į Konstitucijos sargus išaiškinimo kreipėsi rugsėjį.
Parlamentarams užkliuvo kodekso nuostatos, pagal kurias teisėjai su prokurorais įtariamą politiką gali nušalinti nuo pareigų iš pradžių pusmečiui, o prireikus – dar trims mėnesiams.
Be to, pratęsimų skaičius neribojamas.
Teisėsaugininkai aiškina, kad taip siekiama užkirsti kelią įtariamajam toliau daryti naujus nusikaltimus ar trukdyti tyrimui.
Bet parlamentarai mano, kad tokia sankcija negali būti taikoma tiesiogiai išrinktiems politikams ne tik neribotai, bet ir apskritai.
Seimo narių manymu, tokios priemonės yra per griežtos, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, taip pat piliečių teisę į savo rinktą valdžią.
Kreiptis į KT politikus paskatino konkretūs atvejai, kai teisėsauga beatodairiškai pasinaudojo nušalinimo nuo pareigų teise įtariamų politikų atžvilgiu.
Anksčiau daug ginčų sukėlė įtariamaisiais paskelbtų Visagino ir Radviliškio merų Dalios Štraupaitės bei Antano Čepononio nušalinimas nuo pareigų.
Stabdoma ar nestabdoma?
KT priėmė nagrinėti tik dalį Seimo prašymo, tačiau paskelbė, kad ginčijamo teisės akto galiojimas sustabdomas.
Pagal Konstituciją, tai daroma, kai į KT savo nutarimu kreipiasi Seimas.
Tačiau nei Panevėžio miesto apylinkės teismo, nei vėliau A.Katino apeliacinį skundą nagrinėjęs Apygardos teismo teisėjas į tai neatsižvelgė.
Utenos mero skundą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pareiškė, kad įtariamajam skirtas dviejų mėnesių nušalinimo nuo pareigų terminas neviršija Baudžiamojo proceso kodekse numatytų devynių mėnesių, todėl esą neprieštarauja KT sprendimui stabdyti teisės akto galiojimą.
Suabejojo pareigūnų žiniomis
J.Sabatausko nuomone, tokie Panevėžio teisėjų išvedžiojimai – absurdiški.
„Priimdamas nagrinėti Seimo prašymą Konstitucinis teismas įvardijo, kad tokiu atveju Konstitucija numato, jog teisės akto galiojimas yra stabdomas. Konstitucija šiuo atveju nenumato kokių nors išimčių. Visiškai nesvarbu, kokia to straipsnio dalis yra ginčijama ir koks jos turinys“, – kalbėjo politikas.
Seimo komiteto vadovas mano, kad toks teismo sprendimas galėjo atsirasti dėl prokurorų ir teisėjų nekompetencijos: „Bet kokiu atveju tai yra akivaizdus Konstitucijos pažeidimas.
Manau, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija turėtų ištirti šį atvejį.“
Teisėjai eina lengviausiu keliu
Įtarimų kyšininkavimu sulaukęs A.Katinas irgi stebėjosi teismų priimtais sprendimais, tačiau nemato galimybių jų ginčyti: „Gal ir galėčiau rašyti skundus, bet ką tai pakeis.“
Utenos meras atkreipė dėmesį į tai, kad jo apeliacinis skundas teisme buvo išnagrinėtas jo net neišklausius: „Įstatymai numato ir tokią galimybę, teismas ja pasinaudojo. Tai kaip palengvinimas teisėjams, prokurorams, bet ne žmogui.“
Nušalintasis meras įsitikinęs, kad jo skundą nagrinėjęs Panevėžio apygardos teismo teisėjas nuėjo paprasčiausiu keliu – pakartojo apylinkės instancijos teismo argumentus, per daug nesigilindamas į abejones, kurias kelia J.Sabatauskas.
„Mūsų įstatymai skylėti, ir kiekvienas teisėjas ar prokuroras juos skaito savaip. Jie mano, kad jei Seimas į Konstitucinį teismą kreipėsi dėl neriboto politikų nušalinimo, tai nereiškia, jog aš negaliu būti nušalintas ribotam laikui, pavyzdžiui, dviem mėnesiams.
Taigi kai norima, randama spragų net ir sustabdytuose teisės aktuose“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo A.Katinas.
Su teisėsauga susidūrusį politiką stebino ir požiūris į tai, kad nušalinimas nuo pareigų nėra traktuojamas kaip bausmė ir taikomas labai plačiai: „Tai tiesiog vertinama kaip pagalba prokurorams ir teisėjams, tad pastarieji ir nušalina pernelyg nesvarstydami, kokių pasekmių tai gali turėti žmogui.
Vis dėlto kažkodėl galingų automobilių vairuotojų policija nebaudžia už tai, kad jie gali viršyti greitį, bet nušalinti žmogų už tai, jog jis esą gali trukdyti, galima. Tokia galimybė yra, tai ir baudžia.“
Galimybės – siauresnės, bet jų liko
Toma Birmontienė, buvusi Konstitucinio teismo teisėja:
„Gali būti ir taip, kad priimdamas nagrinėti Seimo prašymą Konstitucinis teismas stabdo tik dalį ginčijamo straipsnio, tik tam tikras jo nuostatas, dėl kurių atitikties pagrindiniam šalies įstatymui kyla abejonių.
Konstitucinis teismas gali sustabdyti galiojimą tik tos teisės akto dalies, dėl kurios į jį kreipiamasi.
Šiuo atveju savo sprendime teismas nurodė, kad priima nagrinėti tik dalį pareiškėjų prašymo, o dalį grąžina.
Tai reiškia, kad visas nušalinimo nuo pareigų institutas nėra stabdomas ir tos kodekso nuostatos, kurių atitiktis Konstitucijai nėra ginčijama, gali būti taikomos.“
