„Švietimo sistema vis prastėja“, – mano „Reitingų“ žurnalo vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas ir pavadino padėtį dramatiška.
Anot jo, šiuo metu aukštajame moksle vyksta kristalizacija ir ilgainiui į vienus universitetus ir kolegijas stos gabūs ir motyvuoti jaunuoliai, o į kitas – bet kas. „Tačiau tie jaunuoliai turi suvokti, kad diplomas tai skirsis. Jau dabar kai kurie darbdaviai neskaito net CV, pamatę, ką baigė jaunuolis“, – įspėjo G.Sarafinas.
G.Sarafinas siūlė įsivaizduoti dvi studentų auditorijas: vienoje – studentai, išlaikę egzaminus 80–90 balų, kiti – 7 balais. Anot jo, perfrazuojant galima sakyti, kad vieni mokosi aukštojoje mokykloje, o kiti – žemojoje.
J.Kučinskaitė pabrėžė, kad nemažai prasčiausiai besimokiusiųjų mokykloje rinkosi studijuoti edukologiją: „Tingėjau mokytis mokykloje, tai mokysiu kitus“.
„Šiemet valstybinių brandos egzaminų įvertinimai kiek aukštesni, tačiau daugiau nei trečdalis abiturientų vidurkis mažesnis, nei reikia valstybės finansuojamai vietai universitete gauti. Vaizdas yra liūdnas. Yra mokyklų, kur stojančiojo vidurkis siekia 1,8“, – sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti Pranas Žiliukas.
Anot jo, į aukštąsias stoja tie, kurie mokėsi ir ketvertais. P.Žiliukas mano, kad padėtis turėtų pagerėti 2016-aisiais, kai universitetai turėtų laikytis minimalios 2 balų stojimo kartelės priimdami studentus į mokamas vietas. Anot P.Žiliuko, dėl valstybės finansuojamų vietų keblumų nekyla – priimami tie jaunuoliai, kurių stojamasis balas siekia bent 4.
Tačiau „Reitingai“ turėjo už ką pagirti bendrojo lavinimo mokyklas.
„Norėčiau išskirti regionų gimnazijų mokytojus šviesulius, kurie daro stebuklus“, – sakė „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Reitinge nemažai yra mažų kaimo gimnazijų.
Pribloškė vokiečių kalbos egzamino rezultatai, mat net ten, kur vokiečių kalba sustiprinta, laikė vos vienas du mokiniai – kiti rinkosi populiariąją anglų.
Reitingų sudarytojai tiki, kad dalykinis gimnazijų reitingas, sudarytas, remiantis moksleivių 2015 m. laikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkiu, padės moksleiviams bei jų tėvams pasirinkti mokyklą ir parodys, kuriose mokslų srityse atskiros mokyklos yra stiprios. Buvo surikiuotos bendrojo lavinimo mokyklos pagal tai, kaip ten parengiami mokiniai pagal atskirus mokomuosius dalykus.
Gimnazijos, geriausiai išmokančios lietuvių kalbos:
1. Vilniaus licėjus
2. Vilniaus jėzuitų gimnazija
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
Anglų kalbos:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Vilniaus jėzuitų gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
Vokiečių kalbos:
1-5 Alytaus šv. Benedikto gimnazija
1-5 Biržų „Atžalyno“ vid. m-kla
1-5 Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
1-5 Šiaulių S. Daukanto gimnazija
1-5 Vilniaus licėjus
Rusų kalbos:
1. Širvintų r. Musninkų A. Petrulio gimnazija
2. Kėdainių šviesioji gimnazija
3. Vilkaviškio r. Kybartų K. Donelaičio gimnazija
4. Vilniaus karaliaus Mindaugo m-kla
5. Vilniaus Žirmūnų gimnazija
Istorijos:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Vilniaus privati gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Eitminiškių vidurinė mokykla
Matematikos:
1. Vilniaus licėjus
2. Kauno technologijos universiteto gimnazija
3. Ukmergės r. Taujėnų gimnazija
4. Vilniaus jėzuitų gimnazija
5. Klaipėdos licėjus
Informacinių technologijų:
1. Akmenės r. Ventos gimnazija
2. Šilutės r. Vainuto gimnazija
3. Kauno Rokų gimnazija
4. Ukmergės r. Taujėnų gimnazija
5. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
Biologijos:
1. Neringos vid. m-kla
2. Vilniaus licėjus
3. Kauno technologijos universiteto gimnazija
4. Klaipėdos licėjus
5. „Saulės“ privati gimnazija (Vilnius)
Chemijos:
1. Šalčininkų r. Jašiūnų M. Balinskio gimnazija
2. Klaipėdos licėjus
3. Vilniaus Fabijoniškių vid. m-kla
4-5 Šalčininkų Eišiškių gimnazija
4-5 Vilniaus r. Maišiagalos LDK Algirdo gimnazija
Fizikos:
1. Vilniaus Š. Aleichemo ORT gimnazija
2. Vilniaus licėjus
3. Marijampolės marijonų gimnazija
4. Kauno technologijos universiteto gimnazija
5. Vilniaus jėzuitų gimnazija
Geografijos:
1. Vilniaus licėjus
2. Lazdijų r. Veisiejų gimnazija
3-5 Klaipėdos licėjus
3-5 Šilutės r. Vainuto gimnazija
3-5 Vilniaus jėzuitų gimnazija
Reitingų sudarytojai vertino ir kolegijų profesinių bakalaurų parengimą.
Iš viso žurnalas „Reitingai“ vertino 70 profesinio bakalauro, tai yra kolegijų, studijų krypčių; 70 universitetų bakalaurų studijų krypčių ir 70 universitetų magistrų studijų krypčių.
Tiesa, ne visi universitetai ir ne visos kolegijos turi visas tirtas 70 studijų krypčių. Kai kurios aukštosios mokyklos yra specializuotos ir turi tik po keletą studijų krypčių.
Profesinio bakalauro studijų krypčių vertinimas:
Vilniaus kolegija: iš vertintų 18 studijų krypčių pirmauja 15-oje krypčių. Tai šios kryptys, kuriose ši kolegija užima pirmą vietą: medicinos technologijos, reabilitacija, slauga, ekonomika, finansai, rinkodara, vadyba, verslas, apskaita, elektronikos ir elektros inžinerija, informatika, pedagogika, maisto technologijos, muzika, teatras ir kinas.
Kauno kolegija: iš vertintų 22 krypčių pirmauja 11-oje krypčių: medicina ir sveikata, burnos priežiūra, teisė, socialinis darbas, bendroji inžinerija, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, vertimas, žemės ūkio mokslai, maisto studijos, dailė.
Kauno technikos kolegija: iš vertintų 3 krypčių pirmauja 2-ose kryptyse: mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija.
Vilniaus dizaino kolegija: iš vertintų 2 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: dizainas.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla: iš vertintų 3 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: jūrų inžinerija ir jūrų technologijos.
Klaipėdos valstybinė kolegija: iš vertintų 17 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: statybos inžinerija ir statybų technologijos.
Socialinių mokslų kolegija: iš vertintų 11 krypčių pirmauja 3-iose kryptyse: komunikacija, viešieji ryšiai, programų sistemos.
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla: iš vertintų 10 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: verslas ir vadyba.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija: iš vertintų 10 krypčių pirmauja 2-iose kryptyse: fotografija ir medijos, energijos inžinerija.
Vilniaus kooperacijos kolegija: iš vertintų 6 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: anglų filologija.
Vilniaus verslo kolegija: iš vertintų 2 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: turizmas ir poilsis.
Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija: iš vertintų 3 krypčių 1-oje kryptyje kryptyse: miškininkystė.
Profesinio bakalauro studijų krypčių vertinimas: Vilniaus kolegija: iš vertintų 18 studijų krypčių pirmauja 15-oje krypčių. Tai šios kryptys, kuriose ši kolegija užima pirmą vietą: medicinos technologijos, reabilitacija, slauga, ekonomika, finansai, rinkodara, vadyba, verslas, apskaita, elektronikos ir elektros inžinerija, informatika, pedagogika, maisto technologijos, muzika, teatras ir kinas. Kauno kolegija: iš vertintų 22 krypčių pirmauja 11-oje krypčių: medicina ir sveikata, burnos priežiūra, teisė, socialinis darbas, bendroji inžinerija, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, vertimas, žemės ūkio mokslai, maisto studijos, dailė.
Kauno technikos kolegija: iš vertintų 3 krypčių pirmauja 2-ose kryptyse: mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija.
Vilniaus dizaino kolegija: iš vertintų 2 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: dizainas.
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla: iš vertintų 3 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: jūrų inžinerija ir jūrų technologijos. Klaipėdos valstybinė kolegija: iš vertintų 17 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: statybos inžinerija ir statybų technologijos. Socialinių mokslų kolegija: iš vertintų 11 krypčių pirmauja 3-iose kryptyse: komunikacija, viešieji ryšiai, programų sistemos.
Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla: iš vertintų 10 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: verslas ir vadyba.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija: iš vertintų 10 krypčių pirmauja 2-iose kryptyse: fotografija ir medijos, energijos inžinerija.
Vilniaus kooperacijos kolegija: iš vertintų 6 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: anglų filologija. Vilniaus verslo kolegija: iš vertintų 2 krypčių pirmauja 1-oje kryptyje: turizmas ir poilsis. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija: iš vertintų 3 krypčių 1-oje kryptyje kryptyse: miškininkystė.
Dalykinio kolegijų reitingo sudarymo kriterijai: darbdavių nuomonė apie konkrečių specialistų parengimą – (40 proc.) viso vertinimo svorio; visų 2015 m. priimtų konkrečios studijų krypties pirmakursių vidutinis balas – (20 proc.); geriausiųjų abiturientų, tapusių 2015 m. studentais nuošimtis – (20 proc.); su kokiu žemiausiu balu 2015 m. Buvo priimti pirmakursiai – (20 proc.). Kokie universitetai gavo daugiausia pirmų vietų dalykiniame bakalaurų rengimo reitinge? Bakalauro studijų krypčių vertinimas ISM universitetas iš vertintų 4-ių krypčių pirmas yra visose 4-iose kryptyse: ekonomika, finansai, vadyba, verslas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas iš viso buvo vertintos 9-iose kryptyse, iš jų pirmoje pozicijoje arba dalijasi pirma vieta su kitomis aukštosiomis mokyklomis 7-iose kryptyse: visuomenės sveikata, reabilitacija, slauga, burnos priežiūra, socialinis darbas, žemės ūkio mokslai, maisto studijos. Vilniaus universitete iš viso buvo vertinta 31-a studijų kryptis. VU yra pirmoje vietoje (arba dalijasi pirma vieta su kitu tiek pat balų surinkusiu universitetu) 26-iose kryptyse: genetika, visuomenės sveikata, biologija, chemija, fizika, matematika, statistika, sociologija, molekulinė: biologija, biofizika ir biochemija, komunikacija, žurnalistika, politikos mokslai, psichologija, vertimas, istorija, filosofija, gamtinė geografija, pedagogika lietuvių filologija, anglų filologija, informatika, programų sistemos, elektronikos ir elektros inžinerija, vadyba, verslas ir vadyba, teisė*(tiesa, VU teikia tik teisės magistro laipsnį).
Kauno technologijos universitetas buvo vertintas 35-iose kryptyse, o pirmas yra (arba dalijasi pirma vieta su kt. universitetais): 14-oje pozicijų. Tai: viešasis administravimas, žmonių išteklių vadyba, paveldo studijos, maisto technologijos, medžiagų technologijos, informatikos inžinerija, bendroji inžinerija, energijos inžinerija, gamybos inžinerija, mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, rinkodara, apskaita.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas iš viso buvo vertintas 20-yje krypčių, o pirmas VGTU yra 5-iose kryptyse: biotechnologijos, architektūra, statybos inžinerija ir statybų technologijos, aeronautikos inžinerija, mechanikos inžinerija. Vytauto Didžiojo universitetas iš vertintų 28 krypčių pirmauja 3-ose kryptyse: teisė, aplinkotyra, teologija ir religijos studijos. Vilniaus dailės akademija iš vertintų 6-ių krypčių pirmauja 4-iose kryptyse: dailė, menotyra, fotografija ir medijos, dizainas. Lietuvos muzikos ir teatro akademija iš vertintų 3-jų krypčių pirmauja 2-ose: muzika, teatras ir kinas. Aleksandro Stulginskio universitetas iš vertintų 13-os krypčių pirmauja vienoje, tai: miškininkystė.
Klaipėdos universitetas iš viso buvo vertintas 32-ose kryptyse, o pirmas yra vienoje pozicijoje: turizmas ir poilsis; o dar trijose pozicijose užima aukštas vietas, tiesa, šiuo atveju, jis nebuvo lyginamas su kitais universitetais, nes jis vienintelis rengia kai kurių krypčių specialistus. Kokie universitetai ir kokiose magistrų parengimo studijų kryptyse gavo daugiausia pirmų vietų? Magistrantūros studijų krypčių vertinimas
Lietuvos muzikos ir teatro akademija: iš viso buvo vertinta 3-ose kryptyse, o pirmauja 2-ose kryptyse: muzika, teatras ir kinas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas: iš viso buvo vertintas 13-oje krypčių, o pirmas yra šiose 8-iose kryptyse: medicina, odontologija, medicina ir sveikata, reabilitacija, visuomenės sveikata, slauga, socialinis darbas, maisto studijos. Vilniaus Gedimino technikos universitetas: iš viso buvo vertintas 19-oje krypčių, o pirmauja šiose 8 kryptyse: aeronautikos inžinerija, bendroji inžinerija, gamybos inžinerija, mechanikos inžinerija, sausumos transporto inžinerija, statybos inžinerija ir statybų technologijos, architektūra, biotechnologijos.
Vilniaus universitetas: iš viso buvo vertintas 44-iose kryptyse, o pirmauja šiose 21-oje kryptyje: genetika, biologija, chemija, fizika, matematika, statistika, molekulinė: biologija, biofizika ir biochemija, psichologija, ekonomika, finansai, apskaita, verslas ir vadyba, lietuvių filologija, anglų filologija, vertimas, istorija, paveldo studijos, filosofija, komunikacija, žurnalistika, viešieji ryšiai.
Kauno technologijos universitetas: iš viso buvo vertintas 36-iose kryptyse, o pirmauja šiose 12-oje krypčių: elektronikos ir elektros inžinerija, energijos inžinerija, medžiagų technologijos, informatika, informatikos inžinerija, programų sistemos, biotechnologijos, chemijos ir procesų inžinerija, viešasis administravimas, žmonių išteklių vadyba, vadyba, maisto technologijos. Vytauto Didžiojo universitetas: iš viso buvo vertintas 36-iose kryptyse, o pirmauja šiose 4-ose kryptyse sociologija, politikos mokslai, teologija ir religijos studijos, rinkodara.
Aleksandro Stulginskio universitetas: iš viso buvo vertintas 16-oje krypčių, o pirmauja šiose 2-ose kryptyse: miškininkystė, žemės ūkio mokslai.
ISM universitetas: iš viso buvo vertintas 5-iose kryptyse, o pirmauja šiose 3-ose kryptyse: verslas, finansai, rinkodara. Klaipėdos universitetas: iš viso buvo vertintas 37-iose kryptyse, o pirmauja šiose 4-ose kryptyse: gamtinė geografija, aplinkotyra, turizmas ir poilsis, jūrų inžinerija ir jūrų technologijos.
Mykolo Romerio universitetas iš viso buvo vertintas 18-oje krypčių, o pirmauja šioje: teisė. Lietuvos edukologijos universitetas: iš viso buvo vertintas 15-oje krypčių, o pirmauja šiose 2-ose kryptyse: edukologija, pedagogika.
Vilniaus dailės akademija: iš viso buvo vertintas 6-iose kryptyse, o pirmauja šiose 4-iose kryptyse: dailė, menotyra, fotografija ir medijos, dizainas.
