Išeičių ieškantys verslininkai siūlo nedelsiant imtis priemonių gerinant švietimo kokybę, įtraukiant vyresnius žmones į darbo rinką ir skatinant visuomenės verslumą.
Lietuva sensta labai greitai
Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis teigė, kad Lietuvos eksporto ir BVP rodikliai smarkiai iš kaimyninių šalių konteksto neišsiskiria. „Mažėjant bendram gyventojų skaičiui šalyje didėja vyresnių gyventojų grupė. Šie pokyčiai itin akivaizdūs per pastarąjį dešimtmetį“, – teigė jis ir pridūrė, kad mažėjant bendram gyventojų skaičiui ir visuomenei senstant keičiasi ir ekonominė situacija, mažėja mokesčių surinkimas.
Anot jo, anksčiau imigrantai atvykdavo tik į didžiuosius šalies miestus, o vėliau atvykti tapo patrauklūs ir kiti šalies miestai. „Migracija vyksta ir šalyje, kai gyventojai migruoja iš regionų į didžiuosius šalies miestus“, – sakė ekspertas.
Tyrimai rodo, kad nuo 2011 iki 2015 metų gyventojų mažėjo visose apskrityse, o labiausiai šį mažėjimą pajuto Šiaulių ir Panevėžio apskritys.
Daugiausia dirbančių 60-mečių
Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis įsitikinęs, kad kiti ketveri metai Lietuvos ekonomikai bu labai svarbūs, nes šalį dar pasieks ES parama.
„Šiandien dominuoja darbo jėga, kuriai 50 metų ir daugiau. Antroji pagal dydį grupė yra tų, kuriems daugiau nei 55 metai. Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad 2025-aisiais turėsime labai didelį jaunų žmonių sumažėjimą, o didžiausią gyventojų grupę sudarys žmonės, kuriems daugiau nei 65-eri“, – kalbėjo R.Dargis ir pridūrė, kad labiausiai mažės pačios aktyviausios darbo rinkoje grupės žmonių, t. y. tų, kuriems 30–40 metų.
R.Dargio teigimu, verslas bus priverstas taikytis prie pokyčių ir bus stengiamasi kaip įmanoma efektyviau optimizuoti įvairius gamybos procesus, modernizuoti įmones ir taip bus sulaukta ketvirtosios pramonės revoliucijos.
„Reikia atsisukti veidu į jaunas šeimas. Reikia remti jaunas šeimas per mokesčių lengvatas, paramą būstui“, – sakė R.Dargis ir pridūrė, kad mokesčių lengvatos turėtų būti taikomos ir vyresniems darbuotojams, kad šie kuo ilgiau išlikti darbo rinkoje.
“Turėsime taip pat pagalvoti apie imigracijos politiką. Labai gaila, kad apie tai galvojame, kai situacija mus ims spausti iš išorės. Dabar daugiausia kalbame apie karo pabėgėlius, bet Lietuvoje turime apie penkis tūkstančius studentų iš trečiųjų šalių, bet vos pasibaigus vizoms jie išvyksta, o šie žmonės galėtų likti mūsų šalyje ir dirbti mūsų ekonomikoje“, – teigė jis.
Vilnius bus patrauklus migrantams
Banko „Nordea“ vyriausiasis analitikas Žygimantas Maricas teigė, kad Europos Sąjungos valstybių kontekste Lietuvos situacija yra geresnė nei, pavyzdžiui, Vokietijos ar kitų senųjų Europos šalių.
„Didžiausią poveikį demografijos pokyčiams daro ne gyventojų kaita, o migracija. Tiesa, iš Baltijos regiono Vilnius atrodo geriausiai, jis sugeba sukurti daug naujų darbo vietų, pritraukti potencialą“, – kalbėjo ekonomistas.
„Jei norime stabdyti emigraciją, turime stengtis, kad žmonės rinktųsi mūsų regioninius centrus, Lietuva tokių turi tris – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Ateityje Vilnius turėtų aplenkti Rygą gyventojų skaičiaus atžvilgiu. Norėdami pasiekti gerus ekonominius rezultatus turime pritraukti į juos žmones, kad jie norėtų čia emigruoti. Jei būtume su migracija susitvarkę anksčiau, šiandien turėtume kur kas mažiau problemų, nes Lietuvoje būta periodų, kai gimstamumas buvo labai didelis, kai tuo metu Vokietijoje mažėjo“, – sakė ekonomistas.
